Sveikos gyvensenos ugdymas šeimoje

Sveikos gyvensenos ugdymas šeimoje

Higienos institutas, vykdydamas Vaikų ir jaunimo socializacijos programos priemones, parengė informacinę medžiagą tėvams apie vaikų sveikatos ugdyma

  Šeima

Leidinys tėvams

PROJEKTAS

 


Pagrindimas


Sveikatos ugdymas - tai sąmoningai sudarytos sąlygos, kurių tikslas - ne tik suteikti žinių, bet ir padėti formuotis teigiamoms sveikatos atžvilgiu elgesio nuostatoms bei sveikos gyvensenos įgūdžiams, padėti atsisakyti žalingų įpročių bei keisti požiūrį į sveikatą. (PSO, 1994). Sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo pagrindas. Jis skatina su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. PSO/EURO sveikatos politikos dokumente “Sveikata - XXI amžiuje” 13 uždavinyje teigiama, kad “iki 2015 metų regiono gyventojams turėtų būti sudarytos didesnės galimybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje, namuose, mokykloje ir vietos bendruomenėje” (PSO, 1998). Vaikų sveikatos ugdymas neatsiejamas nuo jų socializacijos proceso ir remiasi socialinių įgūdžių ugdymu (mokymas bendrauti, atsispirti neigiamoms įtakoms, spręsti problemas), sveikatai palankių įpročių formavimu, savivertės stiprinimu, savalaikiu informavimu. 

Mokslininkai nustatė pagrindines vaikų ir paauglių sveikatai pavojingo elgesio kategorijas, taip vadinamus rizikos veiksnius, kurie turi didžiausios reikšmės  sveikatai ir gyvybei. Tai alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, tabako produktų vartojimas, nesaugus seksualinis elgesys, smurtas, menkas fizinis aktyvumas, nepakankama arba nesveika mityba, nepakankami saugos įgūdžiai. Sveikatai neigiamų pasekmių pavojus ypač didėja tai jaunimo grupei, kuri turi psichoemocinių problemų, sergantiems lėtinėmis ligomis. Polinkį į rizikingą elgesį be kitų socialinių veiksnių dažnai apsprendžia nepakankamas šeimos palaikymas, netinkama psichologinė šeimos aplinka.

Vaikų sveikatos stiprinimo programų skaičius pasaulyje nuolat auga, jos apima ne tik siaurą problemų spektrą, bet ir numato pritraukti bendruomenės dėmesį į tuos, kurie yra didžiausio pavojaus centre. Paprastai šios programos vykdomos mokyklose ir turi pliusų bei minusų. Privalumai yra tokie: dauguma paauglių lanko mokyklą, mokykla yra pagrindinė paauglių fizinė ir socialinė aplinka, organizuotiems asmenims lengviau tokią programą realizuoti, sveikatos stiprinimo veikla sutampa su mokyklos paskirtimi gerinti mokymo pasiekimus. Tačiau, dirbant su tokiomis programomis mokyklose yra ir trūkumų. Mokytojai ir taip yra apkrauti įvairių pareigų, trūksta lėšų socialinėms problemoms spręsti, tarp administracijos, tėvų ir mokytojų gali kilti nesutarimų dėl kai kurių sveikatos temų svarbos (pvz., lytinis auklėjimas). Šeimos įtaka vaiko sveikatai yra neginčijama, ji prasideda anksčiausiai ir yra nuolatinė. Vaiko sveikatos problemų sėkmingas sprendimas taip pat priklauso nuo darnaus šeimos bei ugdymo įstaigų bendradarbiavimo ir neatsiejama nuo socialinės paramos. Daugelyje išsivysčiusių Europos valstybių vaikų sveikatos tarnybos į savo veiklą įtraukia darbą su tėvais – jų psichinės sveikatos stiprinimą, tėvystės bei motinystės įgūdžių didinimą. Vertinant įvairių Lietuvoje vykusių vaikų sveikatinimo projektų efektyvumą paaiškėjo, kad tėvų įtraukimas yra vienas iš sunkiausiai įvykdomų  uždavinių. Taigi, viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių sveikatos ugdymo darbo barų – tėvų švietimas, šeimos atsakomybės už vaiko sveikatą ugdymas.

Nors žiniasklaidoje vaikų sveikatos problemos nagrinėjamos plačiai, tačiau specializuotų leidinių, skirtų tėvams, pasigendama. Leidinys tėvams galėtų užpildyti jų informuotumo spragą. 
 

Leidinyje siūloma nagrinėti tokias temas:      

Svarbiausios vaikų ir paauglių sveikatos problemos

Sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę. Analizuojant vaikų sergamumą pagal atskiras ligų klases matyti, kad didžiausią dalį bendro sergamumo struktūroje sudaro kvėpavimo organų ligos. Dramatiškai išaugo psichikos bei elgesio sutrikimų. Profilaktinių patikrinimų duomenys rodo laikysenos sutrikimų didėjimo tendenciją ir ikimokyklinio, ir mokyklinio amžiaus vaikų grupėse. Per dešimtmetį taip pat padidėjo vaikų sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų, nervų sistemos ir jutimo organų ligomis, profilaktinių patikrinimų metu išaiškinama vis daugiau regos sutrikimų. Sveikatos informacijos centro pateikiami vaikų iki 14 metų sveikatos kompleksinio vertinimo duomenys rodo, kad visiškai sveikų vaikų yra mažiau nei pusė. Didėjant amžiui jų mažėja pirmosios, o daugėja turinčiųjų funkcinių sveikatos sutrikimų ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis vaikų skaičius.

Vyresniųjų klasių moksleiviams taip pat labai būdingi įvairūs psichosomatiniai negalavimai (galvos skausmas, svaigimas, nervinė įtampa, irzlumas, nemiga, silpnumas, greitas nuovargis, prastas apetitas). Šie sveikatos sutrikimai ir negalavimai iš dalies taip pat sietini su per dideliu ugdymo krūviu, netinkamu dienos režimu, sveikos gyvensenos įpročių stoka.       

Vaikų ir paauglių sveikatą palaikantis ir žalojantis elgesys

Sveikatą palaikanti elgsena, susijusi su įvairių ligų profilaktikos priemonėmis, pvz., profilaktiniai skiepai, grūdinimasis, mankšta, profilaktinis vitaminų vartojimas ir pan. Sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena, susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais (pvz., rūkymas, neracionali mityba, neatsargus vairavimas). Sveikatą žalojanti elgsena priklauso nuo amžiaus ir lyties: vyrai ir jaunesni žmonės labiau linkę rizikuoti savo sveikata. Vaikai dėl menkos patirties ir rizikos nesuvokimo priskiriami didžiausiai rizikos grupei. Tėvų žinios apie sveikatą palaikančius bei rizikos veiksnius galėtų padėti suformuoti šeimos sveikos gyvensenos tradicijas bei įpročius.

Paauglių probleminis elgesys ir jo prevencija

Mokslininkai apibrėžia paauglių problematiško elgesio sritis:  piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikų vartojimas, ikivedybiniai lytiniai santykiai ir socialinių normų nesilaikymas. Problematiškas paauglio elgesys kartais yra būdas pasiekti tam tikrų tikslų, kurie jam nepasiekiami, būdas pasipriešinti suaugusiųjų įtakai ir visuomenėje įsigalėjusiai tvarkai, tai gali būti ir kova su nesėkmėmis ir praradimais. Dažnai tai paauglio noras susitapatinti su bendraamžiais ir susikurti asmeninio identiškumo jausmą, mėginimas prisiimti suaugusiojo vaidmenį visuomenėje. Tėvų ir draugų palaikymas ir parama yra labai svarbūs paauglių pozityviai socializacijai. Paauglio problematišką elgesį dažnai lemia menka tėvų kontrolė ir palaikymas ir apskritai menka tėvų įtaka palyginus su bendraamžiais.

Svaiginamųjų medžiagų vartojimo prevencija

Lietuvoje atlikti moksleivių tyrimai rodo, kad plinta žalingi įpročiai. Pastaruoju metu vis daugiau mokyklinio amžiaus jaunimo vartoja medžiagas, sukeliančias priklausomybę. Priklausomybę sukeliančių medžiagų spektras yra labai platus. Jos įvairiai veikia žmogaus organizmą, sukeldamos įvairius organų pakitimus, ligas, o kartais ir mirtį. Vienos iš jų plačiai paplitusios ir vartojamos legaliai. Tai alkoholis, nikotinas, esantis tabake. Kitai priklausomybę sukeliančių medžiagų grupei priklauso nelegaliai vartojami narkotikai. Tai opijus, heroinas, hašišas, marihuana, kokainas, haliucinogenai, sintetiniai narkotikai. Svaiginimosi tikslais jaunimas naudoja ir įvairius tirpiklius, lakias medžiagas, raminamuosius ir migdomuosius vaistus. ESPAD tyrimų duomenimis, 15,5%  15-16 metų moksleivių yra bandę nelegalių narkotikų. 96,5% šio amžiaus moksleivių jau yra vartoję alkoholį, 73,6%  bent kartą buvo girti.

Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas neigiamai veikia bręstančios asmenybės fiziologinius ir psichinius procesus: prastėja atmintis, susikaupimas dirbti, keičiasi judesių koordinacija, atsiranda įvairių psichosomatinių negalavimų. Daugėja jaunų žmonių, sergančių narkomanija, taip pat ir su ja susijusių infekcinių susirgimų skaičius (hepatito C, AIDS). Daugėja smurto, prievartos, nusikaltimų.                          

Svaiginamųjų medžiagų vartojimas tampa vienu iš asmens raidos proceso aspektų ar net gyvenimo būdo dalimi. Jų vartojimą lemia ne tik asmenybės savybės, bet ir socialinės sąlygos bei šių medžiagų prieinamumas. Moksleiviai negauna reikiamų žinių, neturi būtinų gyvenimo įgūdžių, nemoka ir nesugeba spręsti savo problemų, o šeima, mokykla ir visuomenė laiku nesuteikia jiems paramos.  

Taigi, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija yra labai aktuali. Šeima turėtų suteikti vaikui savalaikes žinias apie svaiginamųjų medžiagų keliamus pavojus,  formuoti pozityvias nuostatas ir gyvenimo įgūdžius, padedančius ugdyti gebėjimą pasirinkti sveikatai palankų sprendimą, suvokti atsakomybę už poelgius, gebėjimą atsispirti socialiniam spaudimui.        

Fizinio aktyvumo skatinimas

Fizinis aktyvumas yra geros sveikatos, socialinės ir ekonominės gerovės sąlyga. Jis priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, savijautos ir pomėgių. Mokslo ir technikos progreso amžiuje žmogus vis mažiau juda. Hipokinezija laikoma vienu svarbiausių daugelio lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad ir nemažai vaikų yra hipokinetiški. Mokykloje jie turi ilgą laiką sėdėti suole, jų kaulų ir raumenų sistema patiria didžiulį statinį krūvį. Mėgiamiausios moksleivių laisvalaikio formos taip pat susijusios su sėdima veikla – televizijos laidų žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai.

Reguliari fizinė veikla yra gyvybiškai svarbi darniai vaiko raidai. Fiziniai pratimai ir grūdinimasis yra įvairių sveikatos sutrikimų profilaktikos priemonės. Reguliari fizinė veikla pagerina medžiagų apykaitą, širdies darbą, mažina tikimybę įgyti nereikalingo antsvorio, padeda išvengti laikysenos sutrikimų, įveikti psichoemocinę įtampą, stresą. Mankštos pratimai ypač svarbūs silpnos sveikatos vaikams. Jie stiprina organizmą, padeda koreguoti sveikatos trūkumus. Vaikystėje ir paauglystėje susidaro fizinio aktyvumo įgūdžiai visam gyvenimui.

Daugelyje ekonomiškai stiprių šalių įsitikinimas, kad judėjimo aktyvumas, derinamas su sveika mityba, padeda išsaugoti ir pagerinti sveikatą, jau tapo kultūros dalimi, o aktyvaus laisvalaikio leidimo formos – neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu. Sportas, aktyvus laisvalaikis padeda spręsti vaikų ir paauglių užimtumo problemas, prisideda prie žalingų įpročių prevencijos.       

Sveikos mitybos skatinimas

Vienas svarbiausių aplinkos veiksnių, turinčių įtakos darniai vaiko raidai yra mityba. Racionaliai besimaitinantis vaikas gerai auga, yra atsparus įvairioms ligoms. Nepakankama mityba ypač pavojinga lytinio brendimo amžiuje, nes tai stabdo augimą ir vystymąsi. Subalansuotos mitybos problema labai aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, kai produktų pasiūla yra didžiulė, tačiau  jų kokybė ne visada atitinka augančio organizmo poreikius. Jauni žmonės, ypač paaugliai, labai lengvai pasiduoda reklamai, todėl labai svarbu nuo pat mažens ugdyti vartotojo savybes. Sveikos mitybos tradicijų puoselėjimas šeimoje sudaro prielaidas palankiems vaiko mitybos įpročiams susiformuoti. Todėl adekvačios tėvų žinios apie maisto vaiko medžiagų poreikį, jo priklausomybę nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo sveikatos, sveikus ir nesveikus maisto produktus, su mityba susijusius sveikatos sutrikimus yra labai svarbios.    

Stresas ir jo ryšys su sveikatai nepalankiu elgesiu paauglystėje

Paauglių gyvensena, žalingi įpročiai, ankstyvieji lytiniai santykiai bei elgesio problemos (nusikalstamas, įsitraukimas į grupuotes ir pan.) glaudžiai susiję su psichoemocine sveikata, psichikos sutrikimais,  gebėjimu įveikti stresą. Rūkymas ar agresijos demonstravimas, taip pat gali būti vienas iš būdų, kurį naudoja paaugliai, kad susidorotų su įtampa. Stresas ir gebėjimas jį įveikti taip pat susijęs su bandymu nusižudyti. Ankstyva intervencija galėtų pagelbėti jaunimui atpažinti stresines situacijas savo gyvenime ir išmokyti praktiškų ir pozityvių susidorojimo su juo būdų.     

Brandaus lytiškumo ugdymas

Vis didesnį susirūpinimą tėvams kelia ankstyvi paauglių lytiniai santykiai, ir su tuo susijusios problemos – lytiškai plintančios infekcijos, nepilnamečių nėštumas, abortai. Visuomenėje vis dažniau diskutuojama apie moralines šiuolaikinių jaunų žmonių nuostatas bei tradicines šeimos vertybes. Akivaizdu, kad vaikų ir paauglių rengimas šeimai bei lytiškumo ugdymas yra nepakankamas. Lytinio ugdymo temos laikomos jautriomis, todėl ne visada šiais klausimais yra paprasta kalbėti su vaikais šeimose bei mokykloje. Ugdymo institucijos dažnai bando įgyvendinti kitų šalių lytinio ugdymo programas, tačiau jų turinys ir metodai ne visada patinka, o kartais net šokiruoja tėvus. Tai  susiję su skirtingomis įvairių šeimų moralinėmis, religinėmis nuostatomis bei kultūrinėmis mūsų šalies tradicijomis. Todėl adekvačias vaiko poreikius atitinkančias žinias, pasirengimo šeimos gyvenimui įgūdžius jaunas žmogus lengviausiai gali perimti iš tėvų. Taigi, šeimos informuotumas apie lytiškumo ugdymo svarbą bei metodus yra ypač aktualus.        

Sveikata ir socialiniai ekonominiai veiksniai

Sveikata glaudžiai susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais net ir turtingose visuomenėse. Didžiausią įtaką sveikatai turi veiksniai, susiję su profesija, atliekamu darbu, kultūra bei ekonomine žmogaus padėtimi, socialiniais ryšiais visuomenėje. Dažniausiai socialinė ekonominė padėtis apibrėžiama pajamomis, išsimokslinimo lygiu, gyvenimo sąlygomis, prestižu visuomenėje, o socialinė ekonominė nelygybė apibūdinama šių veiksnių skirtumais. Visuomenės sveikatos požiūriu socialiniai veiksniai lemia daugiau negu pusę ligų.

Vaikų populiacija socialiniu požiūriu yra ypač pažeidžiama. Bedarbystė, menkas tėvų išsilavinimas bei prastai apmokamas darbas, nepatenkinama psichologinė šeimos atmosfera lemia prastesnį vaikų sveikatos potencialą ir gyvenimo įgūdžius. Daugelio pasaulio ir šalies mokslininkų tyrimai rodo, kad iš žemesnio socialinio sluoksnio kilusių vaikų sergamumo bei gyvensenos rodikliai yra prastesni. Šį teiginį puikiai iliustruoja Anglijos, Škotijos ir Velso populiacijos socialinių veiksnių įtakos sveikatai tyrimas. Tiriamųjų kohorta atrinkta pasinaudojant naujagimių registro duomenimis. Tyrimo metu respondentai buvo sulaukę 33 metų amžiaus. Tyrėjai apklausė ir tiriamųjų tėvus bei mokytojus. Tyrimo rezultatai akivaizdžiai pademonstravo, kad šeimos būsto kokybė, pajamos, būtiniausių poreikių tenkinimo galimybės turėjo įtakos naujagimių svoriui, ūgiui, bei suaugusiųjų kūno masės indeksui. Naujagimio maitinimas krūtimi palankiai veikė ir suaugusiojo žmogaus mitybos įpročius, tėvų rūkymas koreliavo su respondentų rūkymu. Šeimos socialinis statusas (pvz., išsiskyrę tėvai, vaiką augina globėjai) turėjo reikšmės socialinei žmogaus integracijai paauglystėje ir jaunystėje, jo pasiekimų lygiui moksle ir karjeroje, bedarbystei, saugumui ir savivertei. Paaugliai iš geresnę socialinę ir ekonominę padėtį turinčių šeimų turi geresnius bendravimo bei saugos šeimoje ir mokykloje įgūdžius, palankiau vertina savo sveikatą.

SAM Ryšių su visuomene skyrius
www.sam.lt

Spausdinti Spausdinti