Higienos normos

Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 "Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo

Dokumento tipas: Įsakymas
Dokumento numeris: V-476
Dokumento data: 2005-06-09
Priėmusios įstaigos pavadinimas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Galiojimo laikotarpis: Įsigalioja - 2005 06 19
Nuorodos į Word formato dokumentą ir priedus: Word dokumentas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮS A K Y M A S

 

 

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 21:2005„BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“PATVIRTINIMO

 

2005m. birželio 9 d. Nr. V-476

Vilnius

 

Siekdamasužtikrinti mokinių sveikatos saugą bendrojo lavinimo mokyklose:

1.T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla.Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).

2.P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 750 „Dėl Lietuvos higienos normosHN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės“tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 112-3117; 1999, Nr. 37-1143).

3.P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretoriui pagaladministravimo sritį.

 

SVEIKATOSAPSAUGOS MINISTRAS                              ŽILVINAS PADAIGA

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos

ministro 2005 m.birželio 9 d. įsakymu Nr.V-476

 

LIETUVOSHIGIENOS NORMA

HN21:2005 „BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA.

BENDRIEJISVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“

 

I.TAIKYMO SRITIS

 

1.Ši higienos norma nustatopagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos(toliau vadinama – mokykla) pastato ir patalpų projektavimo, statybos, įrengimobei eksploatavimo, mokinių maitinimo, ugdymo proceso higienos, sveikatos ugdymobei priežiūros organizavimo reikalavimus.

2.Veikiančioms mokykloms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastatoar patalpų rekonstrukcijos darbais.

3.Ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiemsstatybos technine veikla, mokyklų steigėjams bei vadovams, sveikatos saugoskontrolę atliekančioms institucijoms.

 

II.NUORODOS

 

4.Teisės aktai, į kuriuos pateikiamos nuorodos šioje higienos normoje:

4.1.Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391;2004, Nr. 21-617).

4.2.Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.101-3597).

4.3.Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327).

4.4.Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002,Nr. 72-3016).

4.5.Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr.67-1940; 2003, Nr. 63-2853).

4.6.Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3228).

4.7.Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 9-215).

4.8.Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003,Nr. 117-5317).

4.9.Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001,Nr. 64–2324).

4.10.Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolėsįstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069).

4.11.Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr.56-2225).

4.12.Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893).

4.13.Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2330).

4.14.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „DėlDarbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš ankstopasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar nesergaužkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkospatvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).

4.15.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 746 „Dėlbendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbąmokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo,likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.95-3510).

4.16.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d.įsakymas Nr. V-479 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų irviešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ patvirtinimo“ (Žin., 2004,Nr.105-3911).

4.17.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymasNr.V-180 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai irjuridiniai asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo beileidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005,Nr.41-1319).

4.18.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d.įsakymas Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijosnormų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936).

4.19.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymasNr. ISAK-1462 „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių irpsichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumoprevencijos“ (Žin., 2004, Nr. 145-5281).

4.20.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymasNr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbovietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“(Žin., 2000, Nr. 44-1278).

4.21.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymasNr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“(Žin., 2000, Nr. 47-1365).

4.22.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d.įsakymas Nr. 622 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 103-3688).

4.23.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 25 d.įsakymas Nr. 356 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 105:2001 „Polimeriniaistatybos produktai ir baldinės medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr.58-2095).

4.24.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d.įsakymas Nr. 687 „Dėl Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimoprofesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-946).

4.25.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d.įsakymas Nr. V-975 „Dėl nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašopatvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-47).

4.26.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 18 d. įsakymasNr. 512 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orąteršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ patvirtinimo“ (Žin., 2002,Nr. 105-4726).

4.27.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d.įsakymas Nr. 288 „Dėl Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo(dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002,Nr. 63-2551).

4.28.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 5 d.įsakymas Nr. 394 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniųprivalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos,deratizacijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3465).

4.29.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymasNr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“(Žin., 2002, Nr. 79-3361).

4.30.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d.įsakymas Nr. 421 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos taisykliųpatvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760).

4.31.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d.įsakymas Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojoinformacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijosprivalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444).

4.32.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 4 d. įsakymas Nr.102 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienosnormos ir taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 27-968).

4.33.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymasNr. V-51 „Dėl Asmenų, kurie privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, profesijųsąrašo, ir Asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgytipirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklossričių sąrašo bei mokymo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-795).

4.34.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymasNr. V-392 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena“ tvirtinimo“(Žin., 2003, Nr. 70-3205).

4.35.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymasNr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos irkokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).

4.36.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymasNr.V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas.Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendriejireikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957).

4.37.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d.įsakymas Nr.V-791 „Dėl Lietuvos higienos normų HN 50:2003 „Visą žmogaus kūnąveikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimaigyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose“ ir HN 51:2003 „Visą žmogaus kūnąveikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbovietose“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1490).

4.38.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymasNr. V-65 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais.Saugos ir sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 32-1027).

4.39.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19„Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimoir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).

4.40.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 242„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11. 01:2002 „Statinių pripažinimotinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475).

4.41.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317„Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negaliareikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898).

4.42.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-91„Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirtiesstatiniai“ patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 54-1851).

4.43.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 11 d. įsakymasNr. 113 „Dėl moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitosnuostatų“ (Žin., 2000, Nr. 15-403).

4.44.Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. B1-750 „Dėl maisto tvarkymo subjektųpatvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 135-4917).

4.45.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio24 d. įsakymas Nr. 95 „Dėl saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimodarbovietėse nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 104-3014).

 

III.SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

 

5.Šioje higienos normoje vartojamos šios sąvokos ir jų apibrėžimai:

5.1.bendrojo lavinimo mokykla mokykla, kurios pagrindinė veikla yraugdymas pagal formaliojo švietimo pradinio, pagrindinio, vidurinio aratitinkamas specialiojo ugdymo programas;

5.2.mokymo klasė – mokomoji mokyklos patalpa, skirta ugdymo programaivykdyti;

5.3.mokymo kabinetas mokomoji mokyklos patalpa, skirta ugdymoprogramai vykdyti su įrengimais specialiesiems darbams;

5.4.priešmokyklinio ugdymo grupė – ugdomosios veiklos erdvė, kurios plotas,baldai, įranga ir priemonės užtikrina priešmokyklinio ugdymo programosįgyvendinimui reikalingas sąlygas;

5.5.kontrolinis darbassavarankiškas, projektinis, kūrybinis,laboratorinis ar kitoks darbas, skirtas žinių ir gebėjimų patikrinimui, kuriamatlikti skiriama ne mažiau kaip 30 min. pamokos laiko ir jis yra įvertinamas;

5.6.ergonominiai reikalavimai – darbo priemonių ir sąlygų optimizavimas,tausojant žmogaus sveikatą;

5.7.kompiuterizuota mokymo(si) vieta – vieta su vaizduokliu bei įrenginiais,kurioje gali būti klaviatūra ar duomenų įvesties įrenginys ir (arba) programinėįranga.

5.8.mokyklos teritorija nedalomas teritorinis vienetas, turintis nustatytasribas ir pagrindinę tikslinę su moksleivių ugdymu susijusią paskirtį;

5.9.pusrūsis (cokolinis aukštas) – pastato dalis, kurioje visų patalpų arbadidesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio)žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienospusrūsio pusės yra langai;

5.10.rūsys – ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis,kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio (nusistovėjusio)žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra – pusė arba daugiau grindųploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemėspaviršiaus;

5.11.ribinė vertė – kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos kvėpavimoerdvės ore ir laike kintančio vidurkio didžiausia leistina vertė perstandartizuotą laiko tarpą;

5.12.sveikatos ugdymas – sveikatos mokymo, sveikatos vertybių formavimo irsugebėjimo kelti bei spręsti sveikatos problemas visuma;

5.13.ūkinės paskirties aikštelė – mokyklos teritorijos dalis, skirta buitiniųatliekų konteineriams laikyti ir ūkio transportui;

5.14.specialioji ekspertizė – ekspertizės objekto vienos srities (aspekto)tyrimas ir ekspertizės išvadų pateikimas.

 

IV.BENDROSIOS NUOSTATOS

 

6.Mokykloje turi būti sudaromos saugios ir sveikos ugdymo sąlygos, nekeliančiospavojaus mokinių sveikatai [4.8, 4.9, 4.10, 4.11].

7.Mokykla gali veikti tik teisės aktų nustatyta tvarka įregistravusi savo veikląir turėdama galiojančius dokumentus, patvirtinančius, kad mokykla atitinkateisės aktų reikalavimus [4.5, 4.17].

8.Mokykloje turi būti numatytos visos reikiamos patalpos mokinių ugdymo irmaitinimo procesui organizuoti. Mokyklos patalpose gali būti vykdoma tik sumokinių ugdymu susijusi veikla, taip pat kultūrinis ir neformalusis bendruomenėsšvietimas.

9.Mokyklos darbuotojai gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinęsveikatą ir turėdami sveikatos žinių pažymėjimus, patvirtinančius įgytas žiniassveikatos klausimais, o pedagoginiai darbuotojai – dar ir pirmosios medicinospagalbos teikimo klausimais [4.14, 4.33].

10.Mokyklos teritorija ir pastatai turi būti pritaikyti ir mokiniams, turintiemsjudesio ir padėties sutrikimų, bei atitikti teisės aktuose nustatytusreikalavimus [4.41].

 

V.MOKYKLOS SKLYPAS IR TERITORIJA

 

11.Teritorijos, kuriose gali būti statomi mokyklų pastatai, nustatomosatitinkamais teritorijų planavimo dokumentais [4.1].

12.Mokyklos sklypo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į planuojamą mokiniųskaičių, bet turi būti ne mažesnis kaip:

12.1.50 m2 vienam mokiniui, jei mokykloje iki 600 mokinių;

12.2.40 m2 vienam mokiniui, jei mokykloje nuo 601 iki 800 mokinių;

12.3.33 m2 vienam mokiniui, jei mokykloje nuo 801 iki 1100 mokinių;

12.4.21 m2 vienam mokiniui, jei mokykloje nuo 1101 iki 1500 mokinių;

12.5.17 m2 vienam mokiniui, jei mokykloje daugiau kaip 1500 mokinių.

13.Draudžiama mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius.

14.Visa mokyklos teritorija turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 metro tvoraarba gyvatvore. Atstumas nuo mokyklos teritorijos ribų iki gretimų statiniųturi būti ne mažesnis kaip 25 m.

15.Mokyklos teritorijoje turi būti šios veiklos zonos: kūno kultūros, poilsio,ūkinė.

16.Teritorija turi būti apželdinta, sistemingai valoma. Vasarą žolės aukštis turibūti ne didesnis kaip 10 cm. Apželdinant mokyklos teritoriją, krūmus galimasodinti ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo mokyklos pastato, medžius – 20 matstumu. Draudžiama teritorijoje sodinti ir auginti dygius ir nuodusišskiriančius augalus.

17.Poilsio zona rengiama prie mokyklos pastato pagrindinio išėjimo į teritoriją.Priešmokyklinių grupių vaikams, pradinių klasių mokiniams turi būti numatytaatskira poilsio zona.

18.Kūno kultūros zona turi būti įrengiama ne mažesniu kaip 25 m atstumu nuomokyklos pastato ir iš tos mokyklos pastato pusės, kurioje nėra mokymo klasiųir mokymo kabinetų. Kūno kultūros zona turi sudaryti apie 35–40 % mokyklosteritorijos.

19.Mokyklose, numatytose daugiau kaip 1000 mokinių, turi būti ne mažesnė kaip 3000m2 futbolo aikštelė. Aplink futbolo aikštelę įrengiamas bėgimotakas. Futbolo aikštelės danga turi būti žolė. Bėgimo takas padengiamasspecialiai tam skirta danga.

Taippat turi būti įrengta universali aikštelė krepšiniui, tinkliniui bei kitomssporto šakoms, nemažesnė kaip 800 m2.

20.Mokyklose, numatytose iki 1000 mokinių, turi būti įrengta mažoji universali nemažesnė kaip 2000 m2 aikštelė sportiniams žaidimams bei lengvosiosatletikos rungtims.

21.Universalios aikštelės krepšiniui, tinkliniui, sportiniams žaidimams beilengvosios atletikos rungtims padengiamos specialiai tam skirtomis dangomis.

Įrenginiaikūno kultūros zonoje turi būti patikimai sutvirtinti, techniškai tvarkingi,nekelti pavojaus mokinių sveikatai ir gyvybei.

22.Ūkinės paskirties aikštelė turi būti įrengta arčiau maisto tvarkymo patalpų.Turi būti įrengtas atskiras įvažiavimas į ją. Aikštelės danga – asfaltas,betonas ar kita kieta danga, kurią būtų lengva valyti, o prireikus –dezinfekuoti.

23.Ūkinės paskirties aikštelėje, ne mažesniu kaip 20 m atstumu nuo maisto tvarkymopatalpų, turi būti įrengta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti skirtavieta su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo lietaus ir sniego.Ji turi būti aptverta ne žemesniu kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių.Dangos nuolydis turi būti ne didesnis kaip 2%. Konteineriai turi būti suuždaromais liukais.

24.Triukšmas bei oro kokybė teritorijoje turi atitikti visuomenės sveikatospriežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [4.26, 4.36].

25.Tamsiu paros metu teritorijos apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx.

 

VI.PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS

 

26.Mokykla gali būti steigiama pastate, kuris suprojektuotas, pastatytas arrekonstruotas, įrengtas ir pripažintas tinkamu naudoti pagal teisės aktųreikalavimus [4.2, 4.39, 4.40, 4.41, 4.42].

27.Mokyklos gali būti steigiamos ne aukštesniuose kaip 4 aukštų pastatuose. 4-ameaukšte negali būti įrengta daugiau kaip 25% visų mokymo patalpų [4.42].

28.Laiptinės, laiptų aptvaros turi būti įrengtos taip, kad užtikrintų mokiniųsaugą. Aptvarų, turėklų, baliustradų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.Neleidžiama įrengti aptvarų, turėklų su horizontaliu dalijimu, o vertikalausdalijimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,10 m. Lauko laiptai arjų dalys ir aikštelės turi būti su aptvarais, jeigu jų aukštis nuo žemėspaviršiaus yra ne mažesnis kaip 0,45 m [4.42].

29.Mokykloje turi būti numatytos patalpos, naudojamos poilsiui, skiriant ne mažiaukaip 0,75 m² vienam mokiniui.

30.Priešmokyklinių grupių vaikų, pradinių klasių mokinių mokymo patalpos turi būtiįrengtos atskirame bloke, ne aukščiau kaip 2-ame aukšte.

31.Jeigu mokykloje organizuojamas priešmokyklinis ugdymas, kurio trukmė iki 4 val.per dieną, priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos erdvė, o jeigu ilgiau – tai irvaiko priežiūros sąlygos, turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisėsaktų reikalavimus, taikomus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms [4.32].

32.Mokymo klasės, mokymo kabinetai ir priešmokyklinio ugdymo grupės turi būtiizoliuotos nuo patalpų, kuriose per pamokas sukeliamas triukšmas, taip pat nuopatalpų, iš kurių sklinda kvapai.

33.Mokymo patalpų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Pagalbinių patalpų,koridorių aukštis gali būti mažesnis, bet ne mažesnis kaip 2,1 m.Rekonstruojamose ar remontuojamose patalpose, jeigu patalpų aukščio negalimapadidinti nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų, turi būti atlikta specialiojihigieninė ekspertizė [4.42].

34.Draudžiama įrengti mokymo klases ir mokymo kabinetus, priešmokyklinio ugdymogrupes rūsiuose, cokoliniuose aukštuose.

35.Mokyklos pastatas sklype turi būti orientuotas taip, kad mokymo klasės, mokymokabinetai būtų orientuoti į pietus, rytus, pietryčius, pietvakarius, biologijoskabinetas – į pietus, informatikos kabinetas – į šiaurę.

36.Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi būti naudojami tik mokykliniaibaldai.

37.Mokykliniai suolai, mokyklinės kėdės ir stalai (toliau – suolai) turi būtipaženklinti atitinkama spalva ar funkcinio dydžio skaitmenine išraiška.

38.Suolai, pagaminti iki 2005 01 01, turi atitikti Lietuvos standarto LST ISO 5970„Baldai. Mokymo įstaigų kėdės ir stalai“ reikalavimus. Suolų funkciniai dydžiaipateikti 1 lentelėje.

 

1lentelė. Suolų funkciniai dydžiai pagal Lietuvos standartą LST ISO 5970„Baldai. Mokymo įstaigų kėdės ir stalai“

 

Dydžio žymuo             Dydžiospalvinis        Stalviršio aukštis, cm       Sėdynės aukštis, cm    Vidutinismokinio

                                  kodas                       (nuokrypis±1)                 (nuokrypis±1)             ūgis,cm

 

1                                Oranžinis                  46                                  26                              105

2                                Violetinis                  52                                  30                              120

3                                Geltonas                   58                                  34                              135

4                                Raudonas                 64                                  38                              150

5                                Žalias                       70                                  42                              165

6                                Mėlynas                   76                                  46                              180

 

Suolai,pagaminti pagal LST L ENV 1729 „Baldai. Mokymo įstaigų kėdės ir stalai“, turiatitikti šio standarto reikalavimus. Suolų funkciniai dydžiai pateikti 2lentelėje.

 

2lentelė. Suolų funkciniai dydžiai pagal LST L ENV 1729 „Baldai. Mokymo įstaigųkėdės ir stalai“

 

Baldų funkcinis dydis     Dydžio spalvinis kodas           Mokinio,kuriam skirtas baldas, ūgis (cm)

 

1                                  Oranžinis                               Nuo80 iki 100

2                                  Violetinis                               Nuo95 iki 115

3                                  Geltonas                                Nuo110 iki 135

4                                  Raudonas                              Nuo125 iki 155

5                                  Žalias                                    Nuo140 iki 170

6                                  Mėlynas                                Nuo160 iki 190

7                                  Baltas                                   Nuo185

 

39.Mokiniai mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi sėdėti jų ūgįatitinkančiuose suoluose. Mokinių ūgiui išmatuoti pradinėse klasėse turi būtiįrengtos ūgio matuoklės.

40.Grupės, klasės komplektuojamos teisės aktų nustatyta tvarka [4.15]. Kiekvienammokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 2 m² mokymosi vieta,o mokymo kabinete – 2,4 m².

41.Mokiniai mokymo klasėje sodinami, atsižvelgiant į mokinio regą, klausą beigydytojo pateiktus nurodymus. Silpnesnės regos ar blogesnės klausos mokiniaituri būti sodinami priekyje, ne toliau kaip 3-iame suole nuo lentos, į jų ūgiuipritaikytą suolą. Jei mokinio rega pakankamai koreguota akiniais ir juos nuolatdėvi, jis gali sėdėti bet kurioje mokymo klasės vietoje jo ūgį atitinkančiamesuole. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymo klasėjesodinami pagal pedagoginių psichologinių tarnybų ir /arba gydytojųrekomendacijas [4.6].

42.Jeigu mokiniai susodinami trimis ar keturiomis eilėmis, per mokslo metus nemažiau kaip du kartus jie turi būti persodinami iš vienos suolų eilės į kitą,keičiant žiūrėjimo kampą.

43.Atstumas nuo pirmųjų suolų iki lentos turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m –statant suolus trimis eilėmis, ne mažesnis kaip 3 m – statant suolus keturiomiseilėmis. Jei pamokos metu nereikia naudotis mokymo klasės lenta, suolai galibūti statomi pusračiu, vieni prieš kitus ir pan., užtikrinant pakankamą stalopaviršiaus apšvietimą, taisyklingą kūno laikyseną. Pagrindinis apšvietimosrautas dešiniarankiams turi kristi iš kairės, kairiarankiams – iš dešinės.

44.Stačiakampio formos mokymo klasėse suolai statomi dviem ar trimis eilėmis.Atstumas nuo išorinės sienos iki pirmos eilės suolų turi būti ne mažesnis kaip0,6 m, tarp eilių – 0,6–0,7 m, nuo vidinės sienos iki antros (trečios) eilėssuolų – 0,5 m, nuo galinės sienos iki paskutinių suolų – 0,5 m.

45.Atstumas nuo paskutinio suolo iki lentos turi būti ne didesnis kaip 9 m.

46.Atstumai tarp suolų turi būti tokie, kad mokiniai netrukdomai galėtų išeiti išsuolo.

47.Kompiuterizuotos mokymo(si) vietos įrengimo reikalavimai:

47.1.visi kompiuterio įrenginiai turi atitikti privalomuosius saugos reikalavimus irbūti nepavojingi mokinių sveikatai [4.9, 4.38];

47.2.vaizduoklio ekrane vaizdas turi būti ryškaus kontūro, stabilus ir nemirgėti,tekstas – lengvai skaitomas;

47.3.atstumas nuo vaizduoklio ekrano iki mokinio akių turi būti ne mažesnis kaip 40cm;

47.4.šviesos šaltiniai neturi akinti, turi kuo mažiau atspindėti šviesą ekrane irnesukelti mokiniams nemalonių jutimų ir akių nuovargio;

47.5.mokymosi vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad mokinys galėtųlaisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiamsatlikti bei kūno padėčiai keisti. Stalo ir kėdės konstrukcija turi atitiktiergonominius reikalavimus ir užtikrinti mokiniui patogią kūno padėtį;

47.6.klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingąkūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio;

47.7.priešais klaviatūrą turi būti pakankamai vietos, kad mokinys galėtų atremtiplaštakas ir riešus;

47.8.klavišų simboliai turi būti kontrastingi ir įskaitomi;

47.9.klaviatūra ir pelė turi būti viename aukštyje;

47.10.mokymosi vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 klasės plotoir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės;

47.11.atstumas nuo vieno vaizduoklio ekrano iki kito vaizduoklio užpakaliniopaviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp šoninių paviršių – ne mažesniskaip 1,2 m;

47.12.elektromagnetinio lauko lygis, jonizuojanti spinduliuotė, vibracija turiatitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [4.37, 4.38].

48.Mokymo kabinetai įrengiami viename mokyklos pastato bloke – vienas virš kito,kad būtų patogiau įrengti ištraukiamąją ventiliaciją, vandentiekį ir t.t.

49.Šalia mokymo kabinetų įrengiami laborantų kambariai su durimis į mokymokabinetą ir į koridorių.

50.Biologijos mokymo kabinetas įrengiamas pirmame aukšte.

51.Chemijos mokymo kabinetas įrengiamas viršutiniame pastato aukšte. Kabinete turibūti užtikrinta nuolatinė ir efektyvi oro kaita. Natūraliam vėdinimuiužtikrinti turi būti įrengti viršlangiai ir/ar orlaidės.

52.Chemijos mokymo kabinete ir laboranto kambaryje turi būti įrengiamos traukosspintos darbams, kuriuos atliekant išsiskiria kenksmingos dujos ir/ar garai.

Priklausomainuo to, su kokiomis cheminėmis medžiagomis dirbama, traukos spintose pro 15–20cm pravertą traukos spintos sąvarą oro greitis turi būti:

–ne mažesnis kaip 0,5 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertėdidesnė nei 10 mg/m3;

–0,6 m/s – 1,0 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertė 0,1–10mg/m3;

–1,0 m/s –1,5 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertė mažesnėkaip 0,1 mg/m3.

53.Chemijos kabinete gali būti laikomos ir naudojamos tik tos cheminės medžiagos,kurios reikalingos mokymui ir kurių laikymas ir naudojimas neprieštaraujateisės aktų reikalavimams [4.13, 4.25].

54.Technologijų kabinete turi būti įrengiamos darbo vietos ugdymo procesenumatytoms priemonėms vykdyti. Siuvimo mašinos statomos taip, kad pagrindinisšviesos srautas kristų iš kairės pusės.

55.Medžio ir metalo apdirbimo dirbtuvės įrengiamos pirmame aukšte ir atskiriamosnuo mokymo klasių ir mokymo kabinetų garsą sugeriančiomis kapitalinėmissienomis bei antrojo aukšto perdengimais. Dirbtuvėse kiekvienam mokiniui turibūti numatyta 6 m2 darbo vieta.

56.Prie kiekvienos dirbtuvės įrengiama ne mažesnė kaip 15 m2 įrankių iržaliavos laikymo patalpa.

57.Dirbtuvėse mokiniai turi dirbti su specialia jų ūgį atitinkančia apranga irturėti reikiamų įrankių komplektą. Mokytojo darbo vieta įrengiama ant pakylos,kur sustatomi demonstravimo įrengimai.

58.Darbastaliai medžio apdirbimo dirbtuvėse statomi statmenai į langus arba 45°kampu, atstumas tarp jų turi būti 0,8 m, o tarp eilių – 1,2 m.

59.Metalo apdirbimo dirbtuvėse darbastaliai statomi taip, kad šviesa kristų antgaminamos detalės iš priekio arba dešinės pusės. Prie darbastalių įrengiamiapsauginiai metaliniai tinkleliai.

60.Dirbtuvėse daugiaviečiai darbastaliai statomi skersai patalpų. Atstumas tarpeilių – 1,0 m.

61.Dirbtuvėse prie kiekvieno darbastalio įrengiama vieta atsisėsti. Darbo vietoseturi būti specialios spintelės, stovai arba lentynos įrankiams laikyti.

62.Dirbtuvėse turi būti pirmosios pagalbos rinkinys, kurio sudėtis pateikta šioshigienos normos 1 priede.

63.Mokykloje priklausomai nuo numatyto mokinių skaičiaus turi būti įrengiama vienaarba dvi sporto salės, skiriant 0,9 m2 plotą vienam mokiniui.

Išsporto salės turi būti išėjimas į kūno kultūros zoną.

64.Prie sporto salės atskirai mergaitėms ir berniukams turi būti įrengtipersirengimo kambariai, numatant vienam mokiniui 0,35 m2 plotą,dušai ir tualetai. Persirengimo kambariai turi tiesiogiai jungtis su dušų irtualetų patalpomis. Įėjimas į sporto salę turi būti tiesiogiai iš persirengimopatalpų arba iš atskiro koridoriaus. Persirengimo kambariuose turi būtiįrengtos kabyklos arba spintelės drabužiams.

65.Pamokų sporto salėje metu vienam mokiniui turi būti numatytas ne mažesnis kaip8,5–13,5 m2 plotas.

66.Sporto salėje turi būti tik ta įranga bei inventorius, kurie reikalingipamokoms. Neturi būti pašalinių daiktų ar sugadintos įrangos.

67.Sporto salėse, kur žaidžiama su kamuoliu, langai, šviestuvai ir radiatoriaituri būti apsaugomi specialia įranga.

68.Vienam mokiniui drabužinėje turi būti numatytas ne mažesnis kaip 0,15 m2 plotas.Priešmokyklinių grupių vaikams, pradinių klasių mokiniams drabužinės turi būtiįrengtos atskirai nuo vyresnių klasių mokinių drabužinių. Draudžiama drabužinesįrengti mokymo klasėse, priešmokyklinio ugdymo grupėse.

69.Kiekviename aukšte turi būti įrengiamas tualetas su prausykla, atskiraimergaitėms ir berniukams. Jų išorinės durys neturi būti priešais mokymo, ugdymopatalpų duris. Tualetuose kabinos turi būti įrengiamos su uždaromis durimis.

70.Tualeto su prausykla patalpoje turi būti asmens higienos priemonių: tualetiniopopieriaus, muilo, rankų džiovintuvas (ar vienkartiniai rankšluosčiai).

71.Sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus, tačiau turibūti ne mažesnis kaip:

71.1.1 unitazas dvidešimčiai mergaičių;

71.2.1 unitazas ir 1 pisuaras trisdešimčiai berniukų;

71.3.1 praustuvas trisdešimčiai mokinių;

71.4.1 dušo ragelis 5 mokiniams dušinėse.

72.Unitazai ir praustuvai turi būti sumontuoti taip, kad atitiktų mokinių ūgį:priešmokyklinių grupių vaikams ir pradinių klasių mokiniams įrengiami mažesnioaukščio unitazai ir praustuvės.

Visisanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi.

73.Mokykloje, kur vykdomas pagrindinis ir vidurinis ugdymas, turi būti mergaičiųasmens higienos kabinos, skaičiuojant vieną kabiną septyniasdešimčiaimergaičių.

74.Jeigu mokykloje yra įrengtas lauko tualetas, jo įrengimas ir eksploatavimasturi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [4.22].

75.Patalpų vidaus apdailos, baldų medžiagos turi atitikti visuomenės sveikatospriežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Patalpų vidaus apdaila turiatitikti jų funkcinę paskirtį [4.23].

76.Mokyklos patalpų grindų danga turi būti neslidi, lygi, be plyšių, lengvaivaloma drėgnu būdu ir atspari cheminiams valikliams bei dezinfekcijosmedžiagoms.

Grindųaukščių pasikeitimai turi būti pažymėti įspėjamaisiais ženklais arba atitinkamaspalva [4.45].

 

VII.APŠVIETIMAS

 

77.Visose mokymo ir ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas.Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 % toliausiainuo lango nutolusiame taške, o insoliacija – ne trumpesnė kaip 3 val.

Koridoriai,naudojami poilsiui, ir laiptinės turi būti apšviesti natūraliai.

78.Jei mokymo klasės plotis yra didesnis negu 6 m, turi būti numatytas natūralusapšvietimas ir iš dešinės pusės.

79.Mokymo proceso metu pagrindinis šviesos srautas turi kristi mokiniams iškairės.

80.Tik dirbtinis apšvietimas leidžiamas maisto sandėliuose ir buitinėse patalpose,ūkiniuose sandėliuose, dušinėse ir tualetuose prie sporto salės bei personalotualetuose.

81.Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi būti įrengtos užuolaidos (žaliuzės),apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių.

82.Visose mokyklos patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas,atitinkantis visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [4.20].Patalpų dirbtinio apšvietimo vertės pateiktos 3 lentelėje.

 

3lentelė. Patalpų dirbtinio apšvietimo vertės

 

        Patalpos pavadinimas                          Apšvieta(lx), ne mažiau kaip         Paviršius, kuriam taikoma apšvieta

 

                          1                                                               2                                           3

 

1. Priešmokykliniougdymo grupė,                                       300                       Stalohorizontalus paviršius

mokymo klasė, mokymokabinetas,                                                                  0,8m aukštyje nuo grindų

aktų salė, skaitykla                                                                                        

 

2. Mokymo klasė                                                              300                       Klasės lentos vertikalus paviršius

 

3. Informatikoskabinetas                               300 (ne daugiau kaip 500)          Stalohorizontalus paviršius

                                                                                                                    0,8m aukštyje nuo grindų

 

                                                                   100 (ne daugiau kaip 250)          Vaizduoklio vertikalus paviršius

 

4. Technologijųkabinetas                                                   400                       Stalohorizontalus paviršius

                                                                                                                    0,8m aukštyje nuo grindų

 

5. Sporto salė                                                                   200                       Horizontalus paviršius

                                                                                                                    (grindys)

 

6. Patalpos, naudojamospoilsiui                                          150                       Horizontaluspaviršius

                                                                                                                    0,8m aukštyje nuo grindų

 

7. Drabužinė,vestibiulis, koridorius                                      100                       Horizontaluspaviršius

                                                                                                                    0,8m aukštyje nuo grindų

 

8. Laiptinė, tualetas suprausykla                                         75                         Horizontaluspaviršius

                                                                                                                    0,5m aukštyje nuo grindų

 

9. Sveikatos kabinetas                                                       200                       Horizontalus paviršius

                                                                                                                    0,8m aukštyje nuo grindų

 

83.Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos liuminescencinės lempos.Perdegusios, sugedusios lempos turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka[4.4].

84.Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai ir lempos, pagalgamintojo deklaraciją skirti konkrečių patalpų apšvietimui.

85.Prie staklių ir prie siuvimo mašinų turi būti numatytas ir vietinis apšvietimas.

86.Vestibiulyje, koridoriuose, poilsio patalpose, laiptinėse turi būti įrengtasavarinis apšvietimas. Apšvietos mažiausia ribinė vertė turi būti 5 lx antgrindų.

 

VIII.ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS

 

87.Mokyklų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemos bei jų įrengimas turi atitiktistatybos techninio reglamento reikalavimus [4.39].

88.Patalpų mikroklimatas pagal paskirtį turi atitikti visuomenės sveikatospriežiūros teisės aktais nustatytus reikalavimus [4.16].

89.Mokyklos mokymo, ugdymo patalpose oro temperatūra šildymo sezonu turi atitikti4 lentelėje reglamentuotus dydžius.

 

4lentelė. Įvairių patalpų oro temperatūrų vertės

 

Patalpos pavadinimas                                                          Orotemperatūra °C

 

1. Priešmokyklinio ugdymo grupė                                         20–22

2. Mokymo klasė, mokymo kabinetas, aktų salė                     18–19

5. Sporto salė                                                                      15–17

6. Persirengimo kambarys prie sporto salės                           20–21

7. Dušas prie sporto salės                                                    25–26

8. Tualetas su prausykla                                                      18–19

9. Sveikatos kabinetas                                                         21–23

10. Valgykla                                                                       20–22

11. Vestibiulis, koridorius, laiptinė                                         16–18

12. Patalpos, skirtos poilsiui                                                  17–19

 

90.Nevykstant pamokoms oro temperatūra mokyklos patalpose turi būti ne žemesnėkaip 15° C.

91.Natūraliam patalpų vėdinimui turi būti numatytos orlaidės ir/ar viršlangiai,kurie turi funkcionuoti visais metų laikais.

92.Mokymo, ugdymo patalpos vėdinamos per pertraukas, kai jose nėra mokinių irpriešmokyklinio ugdymo grupių vaikų, o naudojamos poilsiui patalpos, – pamokųmetu.

93.Projektuojant mechaninį vėdinimą turi būti numatyta ištraukiamoji ir tiekiamojivėdinimo sistemos. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi būti numatytainformatikos kabinete, maisto tvarkymo patalpose, tualetuose, dušinėse, sportosalėje.

94.Atskiros vėdinimo sistemos turi būti mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose,aktų, sporto salėse, dirbtuvėse, sveikatos kabinete, maisto tvarkymo patalposeir tualetuose bei dušinėse.

95.Dirbtuvėse prie staklių ir mechanizmų, kuriais dirbant išsiskiria šiluma irdulkės, turi būti numatyta vietinė ištraukiamoji ventiliacija.

 

IX.VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKOS

 

96.Mokyklos turi būti prijungtos prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekųtinklų. Jeigu nėra centralizuoto vandentiekio ir nuotekų, turi būti įrengtivietiniai vandentiekio ir nuotekų tinklai ir nutekamojo vandens valymoįrenginiai. Maisto tvarkymo patalpose buitinės nuotekos turi būti efektyviaiatskirtos nuo gamybinių, kad nekiltų maisto užteršimo pavojus [4.34].

97.Tiekiamas geriamasis vanduo ir jo programinė priežiūra turi atitikti visuomenėssveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [4.35].

98.Už geriamojo vandens kokybę ir programinės priežiūros organizavimą atsakingigeriamojo vandens tiekėjai ar kiti įstatymu nustatyti asmenys [4.3].

99.Šalto vandens čiaupai turi būti įrengti mokymo klasėse, informatikos kabinete,prie laboratorinių ir demonstravimo stalų chemijos, fizikos ir biologijoskabinetuose.

100.Karštas ir šaltas vanduo turi būti tiekiamas į maisto tvarkymo patalpas,prausyklą prie valgyklos, dušines, mergaičių asmens higienos kabinas, tualetus,sveikatos ir technologijų kabinetus, techninio personalo patalpas.

101.Iš karšto vandens čiaupų ištekančio vandens temperatūra turi būti ne žemesnėkaip 50°C ir ne aukštesnė kaip 60° C.

 

X.MAITINIMO ORGANIZAVIMAS

 

102.Mokykloje turi būti sudarytos sąlygos maitinimui organizuoti.

103.Už maitinimo organizavimą yra atsakingas mokyklos steigėjas, maitinimopaslaugos teikėjas ir mokyklos vadovas.

104.Maitinimas turi būti organizuotas taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiemspavalgyti šilto maisto.

105.Maitinimas turi būti organizuojamas pagal valgiaraščius, patvirtintus mokyklosvadovo ir suderintus su visuomenės sveikatos centru apskrityje nustatyta tvarka(3 priedas).

106.Į mokyklos maisto tvarkymo patalpas turi būti įrengtas atskiras įėjimas išūkinės paskirties aikštelės.

107.Maisto produktų tiekimas į mokyklą, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymasturi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų teisės aktų reikalavimus[4.12, 4.34, 4.44].

108.Maitinimas turi atitikti fiziologinius mokinių, vaikų amžiaus ypatumus beisveikos mitybos principus ir taisykles.

109.Maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas turi būti suderintas suvisuomenės sveikatos centru apskrityje.

110.Rekomenduojamos maitinimui maisto produktų grupės: daržovės, bulvės, vaisiai,uogos ir jų patiekalai, sultys; grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų patiekalai(košės) ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai (išskyrus riebiągrietinę ir riebų sūrį); liesa mėsa, paukštiena; neriebi žuvis ir jų produktai;augalinis aliejus; kiaušiniai.

111.Mokyklose turi būti organizuojamas tausojantis maitinimas sergantiemsvirškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis.

112.Mokyklos sveikatos priežiūros darbuotojas turi pateikti mokyklos vadovuipriešmokyklinio ugdymo grupių vaikų ir mokinių, kuriems reikalingas tausojantismaitinimas, sąrašą. Tausojantis maitinimas turi būti ruošiamas pagal atskirąvalgiaraštį.

 

XI.PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA

 

113.Bendro naudojimo patalpos ir įrenginiai prižiūrimi nuolat ir valomi pagalporeikį. Visos kitos mokyklos patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būtitvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu.

114.Valgykloje stalai turi būti valomi švaria drėgna šluoste po kiekvienomaitinimo, naudojant leidžiamus paviršių valiklius.

115.Valgykloje indai ir įrankiai turi būti plaunami naudojant tik indų plovimuiskirtas plovimo priemones.

116.Langų stiklai, šviestuvai turi būti valomi pagal reikmes, bet ne rečiau kaip dukartus per metus.

117.Privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, esant susirgimams, atliekamasteisės aktų nustatyta tvarka [4.28].

118.Mokykloje turi būti atliekama kenkėjų kontrolė, kuri vykdoma teisės aktųnustatyta tvarka [4.27].

119.Naudojami valikliai, dezinfektantai, kiti biocidai turi būti teisės aktųnustatyta tvarka leistini naudoti Lietuvos Respublikoje [4.29, 4.30].

120.Asmenys, dirbantys su valymo, plovimo, dezinfekcijos, dezinsekcijos irderatizacijos priemonėmis, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytisgamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų sveikatos saugosreikalavimų [4.24].

121.Tualeto valymo inventorius turi būti paženklintas ir laikomas atskirai nuo kitovalymo inventoriaus.

122.Valymo priemonės, dezinfektantai bei kiti biocidai turi būti saugiai laikomispecialioje tam pritaikytoje patalpoje ar įrenginiuose, mokiniams beipriešmokyklinio ugdymo grupės vaikams neprieinamoje vietoje.

123.Draudžiama atlikti remonto darbus bei aplinkos kenksmingumo pašalinimądezinfekcinėmis medžiagomis mokiniams esant mokykloje.

124.Draudžiama mokiniams valyti tualetus, langus, šviestuvus bei dirbti maistotvarkymo patalpose.

125.Buitinės atliekos turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka [4.4].

 

XII.MOKINIŲ UGDYMO PROCESO HIGIENA

 

126.Mokslo metų trukmė I–V klasėse neturi viršyti 170 darbo dienų, aukštesnėseklasėse – 200 darbo dienų.

127.Maksimali mokymosi trukmė per savaitę pateikta 5 lentelėje.

 

5lentelė. Mokymosi trukmė per savaitę

 

                                                                                                      Klasės

 

                                                   I            II           III–IV   V         VI        VII       VIII      IX–X     XI–XII

 

Maksimalus pamokų skaičius         22          23          23         27         29        30         31         32          32

 

Papildomojo ugdymo pamokų        4            4            4           3          3          3           3           3            4

skaičius

 

Laikas, skirtas namų užduotims      0            0–0,5*    5           8          8          10         10         13          13

atlikti, valandomis

 

*perantrąjį pusmetį

 

128.Pamokos trukmė yra 45 min., pirmoje klasėje – 35 min. Jeigu ugdymo proceso metuorganizuojami kontroliniai darbai, pamokos trukmė gali būti koreguojama, tačiaumaksimali mokinio veiklos trukmė be pertraukos neturi viršyti 45 min.

129.Mokymo krūvis per mokslo metus turi būti paskirstomas taip, kad mokslo metųpradžioje jis palaipsniui didėtų, o pabaigoje mažėtų. Minimaliu krūviurekomenduojama dirbti: pirmoje klasėje pirmas šešias savaites, kitose klasėse –pirmas dvi, tris savaites, savaitę trimestro pabaigoje, po kiekvienų atostogų –pirmą savaitę ir mokslo metų paskutinį mėnesį. Sudėtingesnė programa, didesniskrūvis turi būti skiriamas darbingiausiu periodu, atsižvelgiant į mokslo metųsuskirstymą (pusmečiais, trimestrais).

130.Sudarant pamokų tvarkaraštį turi būti atsižvelgta į mokinių darbingumą.Sudėtingiems mokymo dalykams būtina skirti darbingiausią laiką. Būtinasoptimalus atskirų dalykų paskirstymas, racionalus gamtos ir tiksliųjų mokslųpamokų kaitaliojimas su muzikos, dailės, technologijų, kūno kultūros pamokomisper savaitę ir per dieną.

131.Visų klasių mokiniams per savaitę privalomos ne mažiau kaip 3 kūno kultūrospratybos [4.7].

132.Papildomas ugdymas neturi būti privalomas. Papildomas ugdymas turi būtiorganizuojamas padarius ne trumpesnę kaip 30 min. pertrauką po pamokų.

133.Pamokos pirmoje pamainoje turi būti pradedamos ne anksčiau kaip 8 val. ir nevėliau kaip 9 val.

134.Mokyklai dirbant dviem pamainom, pirmų, antrų ir baigiamųjų klasių mokiniaituri mokytis pirmoje pamainoje.

135.Pamokas antroje pamainoje galima pradėti atsižvelgiant į mokyklos galimybes,bet baigti jas būtina: pradinių klasių mokiniams ne vėliau kaip 17 val., oaukštesniųjų klasių – 18.30 val.

136.Antroje pamainoje mokiniai gali mokytis ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus,po to būtina ne trumpesnė kaip vienerių mokslo metų pertrauka, mokantis pirmojepamainoje.

137.Kontroliniams darbams rekomenduojama skirti darbingiausias dienas ir savaitėslaiką– antrą ir trečią pamokas antradieniais ir trečiadieniais.Nerekomenduojama – pirmadieniais ir penktadieniais. Mokiniai per dieną galiturėti ne daugiau kaip 1 kontrolinį darbą.

138.Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos.

139.Pertraukų trukmė gali būti įvairi, bet jos turi būti ne trumpesnės kaip 10 min.Būtina viena didžioji – 30 min. pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min.,skirtos pietums.

140.Per egzaminus turi būti laikomasi bendrosios ir psichohigienos reikalavimų.Egzaminai turi vykti pirmoje dienos pusėje, pradžia ne anksčiau kaip 8 val.ryto, mokiniams žinoma egzaminavimo forma.

141.Per atostogas neturi būti skiriami namų darbai.

 

XIII.MOKINIŲ SVEIKATOS UGDYMAS BEI PRIEŽIŪRA

 

142.Mokykloje turi būti vykdomas mokinių sveikatos ugdymas. Formalioji sveikatosugdymo programa integruojama į kitų mokymo dalykų programas.

143.Sveikatos ugdymas gali būti vykdomas specialiose sveikatos ar sveikosgyvensenos pamokose, kuris organizuojamas kaip pasirenkamas kursas.

144.Formalusis sveikatos ugdymas įtvirtinamas įgyvendinant neformaliąją sveikatosugdymo programą ir tikslines, sveikatą remiančias, trumpalaikes ar ilgalaikessveikatos mokymo ir stiprinimo programas.

145.Mokykloje mokiniams turi būti užtikrintas pirminių visuomenės sveikatospriežiūros paslaugų teikimas teisės aktų nustatyta tvarka.

146.Sveikatos kabinete turi būti pirmosios pagalbos rinkinys (2 priedas).

147.Mokinių sveikatos tikrinimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka[4.21]. Mokiniai kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. mokyklai turi pateiktiinformaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Ši informacijanaudojama auditui bei stebėsenai [4.5].

148.Užkrečiamųjų ligų profilaktika bei informacija apie vaikų užkrečiamąsias ligas,nelaimingus atsitikimus, susijusius su apsinuodijimais, turi būti tvarkomateisės aktų nustatyta tvarka [4.10, 4.31, 4.43].

______________

 

Lietuvoshigienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatossaugos reikalavimai“

1priedas

 

DIRBTUViųpirmosios pagalbos rinkinys

 

Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas                                          Kiekis

 

1. Palaikomasis nesterilus tvarstis                                                                 1vnt.

2. Palaikomasis sterilus tvarstis                                                                    1vnt.

3. Pirmosios pagalbos įvairių dydžių pleistrojuostelės                                     3–4 vnt.

4. Lipnus pleistras (ritinėlis)                                                                         1vnt.

5. Vienkartinės medicininės nesteriliospirštinės                                             4 vnt.

6. Iodum 5% sol.spir.                                                                                  Mažiausiavidinė pakuotė

7. Žaizdų dezinfekavimo tirpalas (Oktenidinodihidrochloridas arba kitas          Mažiausia vidinė pakuotė

užregistruotas preparatas)

8. Amonii causticum10% sol.                                                                       Mažiausiavidinė pakuotė

9. Pirmosios pagalbos žirklės                                                                        1vnt.

 

______________

 

Lietuvoshigienos normos HN 21:2005

„Bendrojolavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

2priedas

 

SVEIKATOSKABINETO PIRMOSIOS PAGALBOS RINKINYS

 

Medicinos pagalbos ir kitų priemonių pavadinimas                                                  Kiekis Paskirtis

 

1. Didelis sterilus tvarstis, 10 cm x 12 cm                    2vnt.

2. Karpomas pirmosios pagalbos pleistras, 10 cmx 6 cm                                                  8 vnt.

3. Lipnus pleistras, 2,5 cm x 5 m                                 1vnt.                                            Tvarsčiui pritvirtinti

4. Neaustinės medžiagos servetėlė, 20 cm x 30 cm      10vnt.

5. Palaikomasistrikampio formos tvarstis                    1 vnt.                                            Pažeistaiviršutinei

                                                                                                                                    galūneiparišti

6. Palaikomasis tvarstis, 6 cm x 4 m                            3vnt.

7. Palaikomasis tvarstis, 8 cm x 4 m                            3vnt.

8. Pirmosios pagalbos žirklės                                      1vnt.

9. Pirmosios pagalbos pleistro juostelės                        20vnt.

10. Plastikinis maišelis, 30 cm x 40 cm                        2vnt.

11. Sterilus akių tvarstis                                              2vnt.

12. Sterilus nudegimų tvarstis, 40 cm x 60 cm              1vnt.

13. Sterilus nudegimų tvarstis, 60 cm x 80 cm              1vnt.

14. Sterilus žaizdų tvarstis, 10 cm x 10 cm                   6vnt.

15. Speciali antklodė, ne mažesnė kaip 140 cm x200 cm                                                  1 vnt.    Nukentėjusiajam

                                                                                                                                    paguldytiir (ar) apkloti

16. Tinklinis cilindrinis galūnių tvarstis, 4 m                  1vnt.

17. Vidutinio dydžio sterilus tvarstis, 8 cm x10 cm       3 vnt.

18. Vienkartinės medicininės nesteriliospirštinės          4 vnt.

19. Iodum 5% sol. spir.                                              Mažiausiavidinė pakuotė

20. Ammonii causticum 10% sol.                                Mažiausiavidinė pakuotė

21. Žaizdų dezinfekavimo tirpalas (Oktenidino              Mažiausiavidinė pakuotė

dihidrochloridas arba kitas užregistruotaspreparatas)

22. Rinkinio aprašas                                                   1vnt.                                            Tvirtinamas ant

                                                                                                                                    dėžutės/spintelės

                                                                                                                                    durelių/dangtelio

                                                                                                                                    vidinėspusės

 

______________

 

Lietuvoshigienos normos HN 21:2005

„Bendrojolavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

3priedas

 

VALGIARAŠČIŲSUDARYMO IR DERINIMO SU VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRU APSKRITYJE TVARKOS APRAŠAS

 

1.Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maistomedžiagų ir energijos normas vaikams, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro[4. 18].

2.Valgiaraščiuose turi būti nurodyti maisto produktai ir patiekalai bei jųkiekiai.

3.Turi būti apskaičiuoti kiekvienos dienos ir vidutiniai (iš ne mažiau kaip 10dienų valgiaraščių) baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiai (g) ir energinėvertė (kcal).

4.Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad mokyklinioamžiaus vaikams pusryčiai turėtų sudaryti 25% paros energijos, pietūs 30–40%,priešpiečiai arba pavakariai – 15%, (jei tokie yra valgiaraščiuose). Kai kurieproduktai turėtų būti patiekiami kiekvieną dieną – daržovės, vaisiai ar uogos,pienas ar pieno produktai, mėsa, duona, kiti produktai gali būti patiekiami kasantrą dieną (bet ne rečiau kaip 1–2 kartus per savaitę) – vaisių ar daržoviųsultys, žuvis, sūris, kiaušiniai, grietinė.

5.Visuomenės sveikatos centrui apskrityje kasmet iki mokslo metų pradžios turibūti pateikti mokyklos vadovo patvirtinti ne mažiau kaip 10 dienųvalgiaraščiai.

6.Suderinti valgiaraščiai turi turėti visuomenės sveikatos centro apskrityježymą.

______________

 

 

Spausdinti Spausdinti

« Atgal