Higienos normos

Dėl Lietuvos higienos normos HN 20:2006 "Neformaliojo vaikų švietimo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo

Dokumento tipas: Įsakymas
Dokumento numeris: V-13
Dokumento data: 2006-01-05
Priėmusios įstaigos pavadinimas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Galiojimo laikotarpis: Įsigalioja - 2006 02 01
Nuorodos į Word formato dokumentą ir priedus: Word dokumentas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮS A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 20:2006„NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO MOKYKLA: BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“PATVIRTINIMO

 

 

2006m. sausio 5 d. Nr. V-13

Vilnius

 

ĮgyvendindamasNacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo2005–2007 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m.gegužės 23 d. nutarimu Nr. 572 (Žin., 2005, Nr. 66-2367), 1.6.3 priemonę:

1.T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 20:2006 „Neformaliojo vaikų švietimomokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).

2.N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2006 m. vasario 1 d.

3.P a v e d u ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį šio įsakymovykdymo kontrolę.

 

SVEIKATOSAPSAUGOS MINISTRAS                         ŽILVINAS PADAIGA

______________

PATVIRTINTA

LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos

ministro2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-13

 

LIETUVOSHIGIENOS NORMA

HN20:2006 „NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO MOKYKLA:

BENDRIEJISVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“

 

I.TAIKYMO SRITIS

 

1.Ši higienos norma nustatopagrindinius neformaliojo vaikų švietimomokyklos (toliau – mokykla) pastato ir patalpų projektavimo, statybos, įrengimobei eksploatavimo, vaikų ugdymo proceso organizavimo bei priežiūrosreikalavimus.

2.Veikiančioms mokykloms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastatoar patalpų rekonstrukcijos darbais.

3.Ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiemsstatybos technine veikla, mokyklų steigėjams bei vadovams, asmenims,teikiantiems neformaliojo vaikų švietimo paslaugas, sveikatos saugos kontrolęatliekančioms institucijoms.

4.Neformaliojo vaikų švietimo mokykloms priskiriama muzikos, dailės, meno, sportomokyklos, ugdymo centrai, skirti vaikų gebėjimams lavinti, moksleivių rūmai,kūrybos centrai, jaunųjų gamtininkų, technikų centrai, klubai, šeštadieninės irsekmadieninės tautinių mažumų mokyklos ir kitos mokyklos, teisės aktų nustatytatvarka vykdančios neformalųjį vaikų švietimą.

 

II.NUORODOS

 

5.Teisės aktai, į kuriuos pateikiamos nuorodos šioje higienos normoje:

5.1.Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2330).

5.2.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „DėlDarbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš ankstopasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar nesergaužkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimositvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr.73-3127).

5.3.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 „DėlAsmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybiųdirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbtidarbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin.,2003, Nr. 13-502).

5.4.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymasNr. V-51 „Dėl asmenų, kurie privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, profesijųsąrašo, ir Asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgytipirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklossričių sąrašo bei mokymo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-795).

5.5.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d įsakymas Nr.V-180 „Dėl ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai irjuridiniai asmenys privalo turėti Leidimą-higienos pasą, sąrašo beiLeidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.41-1319).

5.6.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymasNr. 301 „ Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“(Žin., 2000, Nr. 47-1365).

5.7.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymasNr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla.Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.76-2770).

5.8.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymasNr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos irkokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).

5.9.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymasNr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas.Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendriejireikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957).

5.10.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 18 d. įsakymasNr. 512 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orąteršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ patvirtinimo“ (Žin., 2002,Nr. 105-4726).

5.11.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymasNr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamosmedžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 59-2404).

5.12.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d.įsakymas Nr. V-479 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų irviešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.105-3911).

5.13.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymasNr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbovietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“(Žin., 2000, Nr. 44-1278).

5.14.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymasNr. V-895 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 105:2004 „Polimeriniai statybosproduktai ir polimerinės baldinės medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2004,Nr.182-6745).

5.15.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymasNr. V-572 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo irpriežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.87-3277).

5.16.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d.įsakymas Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 123:2003 „Patalpų irįrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai“ patvirtinimo“(Žin., 2003, Nr. 119-5456).

5.17.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymasNr.V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijosteikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių irpirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605 ).

5.18.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymas Nr.D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimasir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729).

5.19.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-91„Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirtiesstatiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851).

5.20.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317„Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negaliareikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898).

5.21.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio24 d. įsakymas Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimodarbovietėse nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 104-3014).

 

III.SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

 

6.Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

kombinuotasdirbtinis apšvietimas suderintas bendras dirbtinis ir vietinis dirbtinisapšvietimas;

natūraliosapšvietos koeficientas tam tikrame patalpos taške ir tuo pačiu metu lauke(esant visiškai atviram dangaus skliautui, ne šešėlyje) natūralaus apšvietimoišmatuotų apšvietos verčių santykis, procentais;

neformalusisvaikų švietimas –laisvai pasirenkamair neprivaloma popamokinė veikla, skirta tenkintivaikų pažinimo ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviemsvisuomenės nariams;

pusrūsis(cokolinis aukštas)– pastato dalis, kurioje visų patalpų arba didesnės pusrūsio dalies grindys yražemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9m ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langų;

rūsys – ūkinėms ir techninėmsreikmėms skirta apatinė pastato dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusiųyra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus ir joje nėra langų, ojei langų yra – pusė arba daugiau grindų ploto pagilinta žemiau kaip 0,9 mprojektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus;

vaikųugdymo patalpos– kabinetai, studijos, sporto salės ir kitos patalpos, kuriose vyksta vaikųugdymas.

 

IV.BENDROSIOS NUOSTATOS

 

7.Mokykloje turi būti sudarytos saugios ir sveikos ugdymo sąlygos, nekeliančiospavojaus vaikų sveikatai.

8.Mokykla turi turėti leidimą-higienos pasą [5.5].

9.Mokyklos patalpose gali būti vykdoma tik su mokinių ugdymu bei maitinimususijusi veikla, taip pat kultūrinis ir neformalusis bendruomenės švietimas.

10.Mokyklos darbuotojai gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinęsveikatą ir turėdami sveikatos žinių pažymėjimus, patvirtinančius įgytas žiniassveikatos klausimais, o pedagoginiai darbuotojai – dar ir pirmosios medicinospagalbos teikimo klausimais [5.2, 5.4]. Šią informaciją turi saugoti mokyklosvadovas ar jo įgaliotas asmuo.

11.Mokyklos teritorija ir pastatai turi būti pritaikyti vaikams, turintiemsjudėjimo sutrikimų, bei atitikti teisės akte nustatytus reikalavimus [5.20].

12.Mokykloje gali būti laikomos ir naudojamos tik tos cheminės medžiagos, kuriosreikalingos ugdymo procese bei atitinka teisės akto reikalavimus [5.11].

13.Mokyklos patalpose ir teritorijoje negali būti laikomos ir naudojamosnuodingosios medžiagos [5.1].

14.Mokykloje matomoje vietoje turi būti pirmosios pagalbos rinkinys, lengvaipasiekiamas visą mokyklos darbo laiką. Rinkinio sudėtis turi atitikti LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą įmonės pirmosios pagalbosrinkinio aprašymą [5.17].

 

V.TERITORIJA

 

15.Jei mokykla turi savo teritoriją, pagal mokyklos vykdomų neformaliojo vaikųšvietimo programų specifiką, mokyklos teritorija skirstoma į sporto, poilsio,ūkinę ir kitas zonas. Iš sporto salės turi būti išėjimas į sporto zoną.

16.Teritorija turi būti visada tvarkinga ir švari, apželdinta alergijosnesukeliančia ir toksinio poveikio sveikatai neturinčia augalija. Teritorijoježolės aukštis turi būti ne didesnis kaip 10 cm.

17.Mokyklos teritorijoje esantys įrenginiai turi būti patikimai sutvirtinti,techniškai tvarkingi, nuolat prižiūrimi ir profilaktiškai tikrinami, nekeltipavojaus vaikų sveikatai ir gyvybei.

18.Konteineriai buitinėms atliekoms laikinai laikyti gali būti statomi tik ūkinėjezonoje ant kieto pagrindo, ne mažesniu kaip 20 m atstumu nuo pastato. Vietaturi būti su pastoge, dengiančia konteinerius nuo lietaus ir sniego, aptvertane žemesniu kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Dangos nuolydis turibūti ne didesnis kaip 2 proc. Konteineriai turi būti su uždaromais liukais.

19.Triukšmas bei oro kokybė teritorijoje turi atitikti visuomenės sveikatospriežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [5.9, 5.10].

20.Tamsiuoju paros metu mokyklos teritorijos apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10lx.

 

VI.PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS

 

21.Mokykla gali būti steigiama pastate, kuris suprojektuotas, pastatytas arrekonstruotas, įrengtas ir pripažintas tinkamu naudoti pagal teisės aktųreikalavimus.

22.Neformalusis vaikų švietimas gali būti organizuojamas ir kituose teisės aktųnustatyta tvarka įteisintuose pastatuose, tačiau ugdymo aplinka turi būti saugiir sveika bei atitikti tai ugdymo veiklai keliamus saugos sveikataireikalavimus. Jeigu mokykla steigiama gyvenamajame name ar kitos paskirtiesvisuomeniniame pastate, ji turi turėti atskirą įėjimą, prie jos turi būtiatskiri įvažiavimai [5.19].

23.Atskiri mokyklos pastato korpusai, esant galimybei, turi būti sujungtiapšildomais koridoriais.

24.Draudžiama vaikų ugdymo patalpas įrengti rūsiuose.

25.Pusrūsiuose (cokoliniuose aukštuose) galima įrengti vaikų ugdymo patalpas, jeijos atitinka natūralaus apšvietimo reikalavimus.

26.Laiptinės, laiptų aptvaros turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikųsauga. Neleidžiama įrengti aptvarų, turėklų su horizontaliu dalijimu, overtikalaus dalijimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,10 m. Laukolaiptai ar jų dalys ir aikštelės turi būti su aptvarais, jeigu jų aukštis nuožemės paviršiaus yra ne mažesnis kaip 0,45 m.

27.Vaikų ugdymo patalpos, kuriose veiklos metu keliamas triukšmas, turi būtiįrengtos atokiau nuo kitų patalpų, o garso izoliacija turi užtikrinti teisėsakto reglamentuotą triukšmo lygį kitose patalpose [5.9].

28.Vaikų ugdymo patalpos turi būti izoliuotos nuo patalpų, iš kurių sklindakvapai.

29.Jeigu mokykloje vykdomos iš anksto apibrėžtos bendrojo lavinimo mokyklųprogramos ar jų moduliai, patalpos šiai veiklai turi būti įrengiamos pagal bendrojolavinimo mokyklos veiklai reglamentuotus reikalavimus [5.7].

30.Vykdant dailės ugdymą vienam vaikui turi būti numatytas ne mažesnis kaip 4,5 m2 plotas ir patalpose oroapykaita ne mažesnė kaip 6 k./val.

31.Studijose naudojamos degamosios krosnys turi būti izoliuotoje patalpoje suįrengtu vietiniu ištraukiamuoju vėdinimu.

32.Reikalavimai muzikinio ugdymo patalpoms:

32.1.organizuojant individualias muzikinio ugdymo pratybas vienam vaikui turi būtinumatyta ne mažesnė kaip 12 m2 patalpa;

32.2.organizuojant teorinį muzikinį ugdymą, choro ir orkestro repeticijas vienamvaikui turi būti numatyta ne mažesnis kaip 2 m2 plotas.

33.Choreografijos patalpoje vienam vaikui turi būti numatytas ne mažesnis kaip 4 m2 plotas.

34.Sporto mokyklos patalpų įrengimas ir priežiūra turi atitikti visuomenėssveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [5.7, 5.16].

35.Baseinų įrengimas ir priežiūra turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūrosteisės akto reikalavimus [5.15].

36.Mokykloje turi būti sudarytos sąlygos mokinių viršutiniams drabužiamspakabinti. Draudžiama viršutinius drabužius kabinti vaikų ugdymo patalpoje.

37.Persirengimo kambariai su dušinėmis turi būti įrengti prie choreografijos,sporto bei kitos panašaus pobūdžio veiklos patalpų. Persirengimo kambariai turibūti įrengti atskirai berniukams ir mergaitėms, numatant 0,35 m2 plotą vienam vaikui.

38.Tualetai turi būti įrengti kiekviename aukšte, atskirai mergaitėms irberniukams, ne toliau kaip 50 m nuo labiausiai nutolusios vaikų ugdymopatalpos. Tualeto patalpos išorinės durys neturi būti priešais vaikų ugdymopatalpos duris.

39.Tualeto kabinos turi būti su durimis. Vienos tualeto kabinos plotas turi būtine mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m2.

40.Sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo vaikų skaičiaus, tačiau turi būtine mažiau kaip:

40.1.1 unitazas – dvidešimčiai mergaičių;

40.2.1 unitazas ir 1 pisuaras – trisdešimčiai berniukų;

40.3.1 praustuvė – trisdešimčiai vaikų;

40.4.1 dušo ragelis – penkiems vaikams (prie sporto, choreografijos patalpų).

41.Tualeto patalpos plotas priklauso nuo vaikų skaičiaus, tačiau turi būti nemažiau kaip 0,1 m2 vienam vaikui.Patalpoje turi būti numatyta vieta valymo inventoriui laikyti ir džiovinti.

42.Tualeto patalpoje turi būti asmens higienos priemonių: tualetinio popieriaus,muilo, rankų džiovintuvas (ar vienkartinių rankšluosčių).

43.Unitazai ir praustuvės turi būti sumontuoti taip, kad atitiktų vaikų ūgį. Visisanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi.

44.Visų vaikų ugdymo patalpų aukštis nuo grindų iki lubų turi būti ne mažesniskaip 3 m ir atitikti veiklos specifiką.

45.Patalpų vidaus apdailos, baldų medžiagos turi atitikti visuomenės sveikatospriežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Patalpų vidaus apdaila turiatitikti jų funkcinę paskirtį [5.14].

46.Mokyklos patalpų grindų danga turi būti neslidi, lygi, be plyšių, lengvaivaloma drėgnu būdu ir atspari cheminiams valikliams bei dezinfekcijosmedžiagoms. Nevienodi grindų aukščiai turi būti paženklinti teisės aktonustatyta tvarka [5.21].

 

VII.APŠVIETIMAS

 

47.Visose vaikų ugdymo patalpose turi būti natūralus apšvietimas. Natūraliosapšvietos koeficientas toliausiame nuo lango taške turi būti ne mažesnis kaip1,5 %, o dailės kabinetuose – ne mažesnis kaip 3,0 %.

48.Ugdymo proceso metu pagrindinis šviesos srautas turi kristi vaikams iš kairėsar iš priekio, pagal ugdomosios veiklos pobūdį.

49.Vaikų ugdymo patalpose turi būti įrengtos apsauginės užuolaidos (žaliuzės) nuotiesioginių saulės spindulių.

50.Visose vaikų ugdymo patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas,užtikrinantis šios higienos normos 1 lentelėje pateiktas apšvietos vertes.


 

1lentelė. Pagrindinių patalpų dirbtinio apšvietimo vertės

 

     Patalpospavadinimas                                             Apšvieta, ne mažiaukaip, lx

 

     Teorinio,meninio, muzikinio ir dailės ugdymo patalpos         300–500

     Techniniougdymo patalpos                                               600

     Koncertųsalė                                                                  300

     Sportosalė                                                                       200

     Rekreacinėspatalpos                                                        150

 

51.Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai ir lempos, pagalgamintojo instrukciją skirti konkrečių patalpų apšvietimui.

52.Jeigu vaikų ugdymo proceso metu atliekami darbai, reikalaujantys didesnio regostikslumo, turi būti numatytas kombinuotas dirbtinis apšvietimas, kuris turiatitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės akto reikalavimus [5.13].

53.Vestibiuliuose, koridoriuose, rekreacinėse patalpose, laiptinėse turi būtiįrengtas avarinis apšvietimas, kurio mažiausia ribinė vertė turi būti 5 lx antgrindų.

VIII.ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS

 

54.Mokyklų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemos bei jų įrengimas turi atitiktistatybos techninio reglamento reikalavimus [5.18].

55.Vaikų ugdymo patalpose turi būti:

55.1.santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku 30–60 %, šaltuoju – 30–45 %;

55.2.oro judėjimo greitis šiltuoju metų laiku 0,2–0,3 m/s, šaltuoju – ne daugiaukaip 0,1 m/s;

55.3.oro temperatūra šildymo sezono metu turi būti ne mažesnė kaip rekomenduojamosoro temperatūrų vertės visuomeninių pastatų patalpose [5.12].

56.Temperatūros skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų turi būti ne daugiaukaip 3 °C.

57.Natūraliam patalpų vėdinimui turi būti įrengtos orlaidės ir (ar) viršlangiai,kurie turi funkcionuoti visais metų laikais.

58.Ugdymo patalpos vėdinamos, kai jose nėra vaikų. Prieš kiekvieną užsiėmimąugdymo patalpos turi būti išvėdintos.

59.Projektuojant mechaninį vėdinimą turi būti numatyta ištraukiamoji ir tiekiamojivėdinimo sistemos. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi būti numatytatualetuose, maisto ruošimo patalpose, dušų patalpose, sporto salėse, koncertųsalėse, garso įrašų studijose, rekreacinėse patalpose, dailės, keramikosdirbtuvėse ir tose patalpose, kur dirbama su cheminėmis medžiagomis.

60.Patalpose, prie staklių ir mechanizmų, kuriais dirbant išsiskiria šiluma irdulkės, turi būti numatytas vietinis ištraukiamasis vėdinimas.

 

IX.VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKŲ ŠALINIMAS

 

61.Tiekiamas geriamasis vanduo ir jo programinė priežiūra turi atitikti visuomenėssveikatos priežiūros teisės akto reikalavimus [5.8].

62.Karštas ir šaltas vanduo turi būti tiekiamas į meninio, gamtinio, techniniougdymo patalpas, dušines bei kitas patalpas, kur vaikų ugdymo proceso metususitepa rankos ar ugdymo proceso metu reikalingas vanduo.

63.Karšto vandens čiaupuose ištekančio vandens temperatūra turi būti ne žemesnėkaip kaip 50o C ir ne aukštesnė kaip 60o C.

 

X.PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA

 

64.Bendro naudojimo patalpos ir įrenginiai turi būti nuolat prižiūrimi ir valomipagal poreikį. Visos kitos patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būtitvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu.

65.Visos ugdymo proceso priemonės prieš naudojimą turi būti švarios.

66.Privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas teisės aktų nustatytatvarka.

67.Mokykloje atliekama kenkėjų kontrolė turi būti vykdoma teisės aktų nustatytatvarka.

68.Dezinfekantai ir kiti biocidai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti leistininaudoti Lietuvos Respublikoje.

69.Asmenys, dirbantys su valymo, plovimo, dezinfekcijos, dezinsekcijos irderatizacijos priemonėmis, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytissaugos duomenų lapuose nurodytų reikalavimų.

70.Tualetų valymo inventorius turi būti paženklintas ir laikomas atskirai nuo kitovalymo inventoriaus.

71.Valikliai bei kitos cheminės medžiagos turi būti saugiai laikomi specialiojepritaikytoje patalpoje ar įrenginiuose, vaikams neprieinamoje vietoje.

72.Draudžiama atlikti remonto darbus bei aplinkos kenksmingumo pašalinimą esantvaikams mokykloje.

 

XI.UGDYMO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 

73.Visas neformalusis vaikų švietimas turi būti organizuotas taip, kad vaikai galėtųjį suderinti su formaliuoju švietimu bendrojo lavinimo mokykloje.

74.Mokyklos darbo laiką nustato steigėjas. Rekomenduojama ugdymo veiklą mokyklojepradėti ne anksčiau kaip 8.00 val. ir baigti ne vėliau kaip 20.00 val.

75.Neformaliojo švietimo veiklos trukmė turi būti nustatyta atsižvelgus į vaikųamžiaus fiziologinius ypatumus. Po 30–45 min. veiklos turi būti daromos netrumpesnės kaip 10 min. pertraukos.

76.Veikla mokykloje turi būti organizuojama taip, kad pertraukų metu būtų galimapatalpas išvėdinti ir, jei reikia, išvalyti.

77.Reikalavimai techniniam ugdymui:

77.1.vaikai gali dirbti tik tuos darbus, kurių aplinkoje nėra sveikatai pavojingų irkenksmingų veiksnių [5.3];

77.2.vaikai turi būti aprūpinti saugiomis darbo priemonėmis, atitinkančiomis vaikųūgio matmenis;

77.3.vaikams turi būti užtikrinta darbų sauga.

78.Kiekvienais mokslo metais, prieš pradėdami lankyti mokyklą, vaikai turipateikti informaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus beigydytojų rekomendacijas.

79.Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi informuoti pedagoginius darbuotojusapie vaikų galimybę užsiimti pasirinkto profilio veikla. Vaikų ugdymo grupėssudaromos atsižvelgiant į vaikų sveikatą.

80.Vaikų, lankančių sporto mokyklas, profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekamivadovaujantis Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarka [5.6].

81.Sirgę vaikai gali pradėti lankyti mokyklą tik pasveikę.

82.Neformaliojo vaikų švietimo sutartyse turi būti numatytos priemonės,užtikrinančios vaikų sveikatos saugos bei priežiūros sąlygas mokykloje.

______________

 

 

Spausdinti Spausdinti

« Atgal