Medicinos normos

Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 "Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo

Dokumento tipas: Įsakymas
Dokumento numeris: V-1013
Dokumento data: 2005-12-22
Priėmusios įstaigos pavadinimas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Galiojimo laikotarpis: Įsigalioja - 2006 01 11
Nuorodos į Word formato dokumentą ir priedus: Word dokumentas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮS A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 14:2005„ŠEIMOS GYDYTOJAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

 

2005m. gruodžio 22 d. Nr. V-1013

Vilnius

 

VykdydamasLietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231;1998, Nr. 112-3099):

1.T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės,pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2.P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 26 d. įsakymąNr. 174 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:1996 „Bendrosios praktikosgydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin.,1996, Nr. 32-798);

2.2.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymąNr. 553 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:1999 „Bendrosios praktikosgydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin.,1999, Nr. 109-3196).

 

SVEIKATOSAPSAUGOS MINISTRAS                               ŽILVINAS PADAIGA

______________

PATVIRTINTA

LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos

ministro2005 m. gruodžio 22 d.

įsakymuNr. V-1013

 

LIETUVOSMEDICINOS NORMa MN 14:2005

ŠEIMOSGYDYTOJAS

Teisės,pareigos, kompetencija ir atsakomybė

 

I.TAIKYMO SRITIS

 

1.Ši medicinos norma nustato šeimos gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas,kompetenciją ir atsakomybę.

2.Ši medicinos norma privaloma visiems šeimos gydytojams, jų darbdaviams, taippat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus,licencijuojančioms ir kontroliuojančioms jų veiklą.

 

II.NUORODOS

 

3.Rengiant medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos įstatymais,kitais teisės aktais:

3.1.Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231;1998, Nr. 112-3099);

3.2.Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin.,1996, Nr. 55-1287; 2002,Nr. 123-5512);

3.3.Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313;2004, Nr. 68-2365);

3.4.Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr.66-1572; 1998, Nr.109-2995);

3.5.Lietuvos Respublikos socialinės invalidų integracijos įstatymu (Žin., 1991, Nr.36-969; 2004, Nr. 83-2983);

3.6.Lietuvos Respublikospacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimoįstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.7.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymuNr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,2004, Nr. 90-3316);

3.8.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymuNr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijospatikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.9.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymuNr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos irBūtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“(Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.10.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymuNr. V-450 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijosteikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių irpirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605);

3.11.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymuNr. 468 „Dėl Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002,Nr. 96-4229);

3.12.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.V-172 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūrosįstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004,Nr. 51-1702);

3.13.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymuNr. 583 „Dėl Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūrosįstaigų tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 96-3400);

3.14.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikossocialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.V-533/A1-189 „Dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogųpažymėjimų davimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sunkių ligų,kuriomis sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare ar medicininės reabilitacijosir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei ligų ir būklių, dėlkurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymoatostogos, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.83-3078);

3.15.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymuNr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin.,2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.16.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 13 d. įsakymuNr. 404 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 100: 2000 „Bendrosios praktikosgydytojo kabinetas. Higienos normos ir taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2000,Nr. 58-1745);

3.17.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymuNr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašųpatvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.18.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymuNr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo“(Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.19.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 25 d.įsakymu Nr. V-117 „Dėl Lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV nešiojimo ir ŽIVligos epidemiologinės priežiūros tvarkos asmens ir visuomenės sveikatospriežiūros įstaigose“ (Žin., 2003, Nr. 27-1105);

3.20.Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d.įsakymo Nr. V-943 „Dėl pirminėsambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimotvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugųir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo (Žin., 2005, Nr. 143-5205);

3.21.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministro ir LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr.A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros(pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidųkompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijųsąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“(Žin., 2005, Nr. 60-2130);

3.22.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministro ir LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumolygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1253).

 

III.TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

4.Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

Šeimosgydytojas –medicinos gydytojas, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

Būtinojimedicinos pagalba (BMP) – gydytojo teikiama kvalifikuota medicinos pagalba, bekurios padidėtų paciento mirties arba sunkių komplikacijų rizika.

Šeimosgydytojo praktika –gydytojo pagal įgytą šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir nustatytąkompetenciją atliekama pirminė ir tęstinė asmens, šeimos ir bendruomenėsnepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar ligos sveikatos priežiūra, kai pacientaipriimami gydytojo kabinete ar jų namuose. Ja kliniškai kompetentingaipatenkinama didesnė medicinos pagalbos poreikių dalis, atsižvelgiant į pacientųkultūrinę, socialinę, ekonominę ir psichologinę aplinką. Prisiimama asmeninėatsakomybė už visapusišką ir nepertraukiamą pacientų priežiūrą.

IV.BENDROSIOS NUOSTATOS

 

5.Šeimos gydytojo kvalifikacija įgyjama, baigus universitetines medicinosstudijas ir šeimos medicinos rezidentūrą. Užsienyje įgyta šeimos gydytojoprofesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytatvarka.

6.Teisę verstis šeimos gydytojo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisėsaktų nustatyta tvarka įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją irturintis galiojančią medicinos praktikos licenciją šiai veiklai.

7.Verstis šeimos gydytojo praktika galima įstaigoje, turinčioje galiojančiąlicenciją teikti šeimos gydytojo paslaugas.

8.Šeimos gydytojas dirba savarankiškai, pagal kompetenciją bendradarbiaudamas sukitų specialybių gydytojais, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitaisspecialistais.

9.Šeimos gydytojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisėsaktais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais),vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

 

V.TEISĖS

10.Šeimos gydytojas turi teisę:

10.1.dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje: šeimos gydytojo kabinete,ambulatorijoje, pirminės sveikatos priežiūros centre, poliklinikoje, greitosiosmedicinos pagalbos stotyje, ligoninės priėmimo skyriuje, slaugos ir palaikomojogydymo ligoninėje;

10.2.teikti šeimos gydytojo paslaugas namuose, globos įstaigose;

10.3.pacientams pageidaujant, konsultuoti telefonu;

10.4.išrašyti receptus, laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogųpažymėjimus, mirties liudijimus bei kitus medicinos dokumentus LietuvosRespublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5.turėti asmeninį spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministerijos nustatyta tvarka;

10.6.bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros specialistais;

10.7.esant medicininėms indikacijoms ir neaiškiais atvejais siųsti pacientuskonsultuotis, hospitalizuoti, tirti ir kitoms sveikatos priežiūros paslaugomsgauti;

10.8.gauti darbui būtiną informaciją apie savo pacientus Lietuvos Respublikos teisėsaktų nustatyta tvarka;

10.9.atlikti laikinojo nedarbingumo ekspertizę;

10.10.vykdyti sveikatos programas;

10.11.tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytatvarka;

10.12.dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, nagrinėjančiose sveikatos priežiūrosklausimus;

10.13.teikti siūlymus sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams dėldarbo sąlygų gerinimo, pacientų tyrimo, gydymo ir profilaktikos gerinimo.

VI.PAREIGOS

11.Šeimos gydytojas privalo:

11.1.teikti būtinąją medicinos pagalbą visiems besikreipiantiems pacientams teisėsaktų nustatyta tvarka;

11.2.atlikti bendruomenės sveikatos priežiūrą pagal kompetenciją;

11.3.savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus pagal šios medicinos normosreikalavimus bei rekomenduoti profilaktikos priemones. Paciento tyrimo, gydymo,profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus;

11.4.konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pas jį pacientą;

11.5.pranešti teritoriniam visuomenės sveikatos centrui apie išaiškintą arbaįtariamą ūmią registruojamąją užkrečiamąją ligą, apsinuodijimą maistu beiprofesinį apsinuodijimą arba namuose esantį sergantįjį infekcine liga beiinfekcinių ligų užkratų nešiotoją, sanitarijos-epidemiologijos režimo pažeidimąLietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.6.pranešti policijai apie sužeidimus šaltuoju, šaunamuoju ginklu arba kitussmurtinius sužalojimus, įtariamą vaikų nepriežiūrą, vaikų ir globojamų asmenųsmurtą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.7.teikti reikiamus duomenis valstybės ir savivaldybių institucijoms LietuvosRespublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

11.8.teikti statistines ir kitas privalomas atskaitomybės žinias Lietuvos Respublikosteisės aktų nustatyta tvarka;

11.9.propaguoti sveiką gyvenseną, sveikatos ugdymo ir ligų profilaktikos priemones;

11.10.laikytis medicinos etikos ir deontologijos reikalavimų;

11.11.bendradarbiauti su kitais darbuotojais, atliekančiais pirminę asmens sveikatospriežiūrą ir teikiančiais socialinę pagalbą.

 

VII.KOMPETENCIJA

 

12.Šeimos gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai,kuriuos jis įgyja baigęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikusiasstudijas, nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas įnuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą. Privaloma minimali šeimosgydytojo kompetencija įvardyta šios medicinos normos punktuose, kuriuosenumatyta, kokias ligas šeimos gydytojas turi diagnozuoti, gydyti ir ką turimokėti atlikti. Šeimos gydytojas turi:

12.1.mokėti:

12.1.1.konsultuoti pacientą;

12.1.2.išsiaiškinti ir apibūdinti priežastį, dėl kurios atvyko pacientas;

12.1.3.paaiškinti pacientui, kaip suprato jo atvykimo priežastį;

12.1.4.rinkti anamnezę;

12.1.5.skatinti pacientą bendradarbiauti konsultacijos metu;

12.1.6.sudaryti tyrimų planą ir paaiškinti jį pacientui;

12.1.7.sudaryti gydymo planą kartu su pacientu;

12..1.8.mokyti pacientus profilaktikos įgūdžių;

12.1.9.apibendrinti ir suteikti aiškią informaciją pacientui;

12.2.atlikti bendrą ligonio ištyrimą:

12.2.1.įvertinti bendrą ligonio būklę: išvaizdą, laikyseną, fizinį išsivystymą,mitybą;

12.2.2.įvertinti odą, poodį ir gleivinę: spalvą, auglius, kraujosruvas, kitus pažeidimus,odos turgorą, temperatūrą, patinimus, plaukuotumą;

12.2.3.įvertinti periferinę kraujotaką: pulsą, arterinį kraujospūdį, periferiniųkraujagyslių pulsaciją, venų būklę;

12.2.4.įvertinti limfos sistemos būklę;

12.2.5.matuoti temperatūrą;

12.2.6.įvertinti kvėpavimo funkciją: dažnį, lygumą, gilumą, patologinį kvėpavimą;

12.2.7.apžiūrėti galvą, kaklą, akis, nosį, burną ir gerklę, palpuoti galvos organus;

12.2.8.apžiūrėti, palpuoti, perkutuoti ir auskultuoti krūtinės organus;

12.2.9.apžiūrėti, palpuoti, perkutuoti ir auskultuoti pilvo ir pilvo srities organus;

12.2.10.apžiūrėti, palpuoti išorinius lytinius organus;

12.2.11.ištirti išangę ir jos išorę;

12.2.12.apžiūrėti, palpuoti galūnes, stuburą ir ištirti jų funkcijas;

12.3.atlikti specialų ligonio ištyrimą:

12.3.1.neurologinį: galvos nervų funkcijų; motorinių funkcijų – raumenų tonuso,atrofijų, kontraktūrų, raumenų skausmingumo ir tempimo; jutimo funkcijų –skausmo ir lietimo, periferinių refleksų; neurologinių simptomų (Lasego, Kempo,Bragardo, Brudzinskio, Kerningo ir kt.); koordinacijos;

12.3.2.įvairaus amžiaus vaikų ūgio, svorio ir proporcijų; kalbos vystymosi;psichomotorinio vystymosi atitikimo amžių; jutimų; elgesio, bendravimo;

12.3.3.oftalmologinį: regėjimo aštrumo; spalvų skyrimo; vokų, akių gleivinės, ašarųlatakų, vyzdžio ir rainelės (apžiūra ir palpacija); akių dugno tiesioginėsoftalmoskopijos būdu (atskirti normą); akių judesių; akispūdžio (tonometrija);

12.3.4.nosies, ausų ir gerklės: klausos (kalba ir šnabždesiu), išorinės ausies, ausųbūgnelio, nosies (išorinis apžiūrėjimas ir priekinė rinoskopija), burnos irgerklės – burnos gleivinės, dantų, liežuvio, gerklės gleivinės, tonzilių;

12.3.5.dermatologinį: odos ir poodinio audinio (apžiūra, palpacija), odos turgoro,bėrimo elementų, įodinio Mantu mėginio;

12.3.6.chirurginį ir ortopedinį: judėjimo aparato funkcijos, sumušimų; mėlynių;lūžimų, uždegimo, funkcijos ir vystymosi sutrikimų;

12.3.7.psichikos būklės: sąmonės, atminties, elgesio, nuotaikos (atkreipti dėmesį, arnėra depresijos požymių, suicidinių minčių, ūmios intoksikacijos požymių; arligonis nepavojingas visuomenei);

12.3.8.akušerinį ir ginekologinį: išorinių ir vidinių lytinių organų (tepinėliopaėmimą iš makšties bei gimdos kaklelio; nėštumo diagnostiką – ištiriant iratliekant nėštumo testus), nėščios moters (nustatant gimdymo rizikos laipsnį),moters sveikatos būklės po gimdymo.

13.Sveikatos priežiūros ir socialinės medicinos sritis:

13.1.išmanyti:

13.1.1.sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos organizavimo ir pirminės sveikatospriežiūros vadybos pagrindus;

13.1.2.sveikatos draudimo pagrindus, principus ir rūšis;

13.1.3.medicinos statistikos pagrindus;

13.1.4.sveikatos priežiūros pagrindinius rodiklius;

13.1.5.pagrindinius slaugymo principus;

13.1.6.šeimos sveikatos ir socialinės apsaugos pagrindus, moters ir vaiko sveikatosapsaugos teisines ir socialines garantijas;

13.1.7.individo fizinės ir psichinės raidos etapus bei ypatybes, šeimos gyvenimo cikloetapus ir ypatybes;

13.2.mokėti ir atlikti:

13.2.1.ligų profilaktiką, bendrųjų rizikos veiksnių mažinimą;

13.2.2.sveikos gyvensenos principus ir sveikatos mokymo metodikas;

13.2.3.profesinių ligų profilaktikos pagrindus;

13.2.4.užkrečiamųjų ligų profilaktiką;

13.2.5.onkologinių ligų profilaktiką.

14.Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos:

14.1.išmanyti: dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų širdies irkraujagyslių sistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas,šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, širdies ligųoperacinio gydymo indikacijas, dažniausiai širdies ir kraujagyslių sistemosligoms gydyti vartojamų vaistų indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinįpoveikį, indikacijas, rodančias, kad būtina specialisto konsultacija ir stacionarinisgydymas, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis;

14.2.įtarti:

14.2.1.netipinį ūminį miokardo infarktą;

14.2.2.plautinio kamieno ir smulkiųjų šakų tromboembolijas;

14.2.3.arterines tromboembolijas;

14.2.4.perikardo tamponadą;

14.2.5.miokarditą;

14.2.6.endokarditą;

14.2.7.perikarditą;

14.2.8.kardiomiopatijas;

14.2.9.simptomines hipertenzijas;

14.2.10.sinusinio mazgo silpnumą;

14.2.11.WPW sindromą;

14.2.12.lėtinę širdies aneurizmą;

14.2.13.aortos sluoksniavimąsį;

14.2.14.giliųjų venų flebitus ir tromboflebitus;

14.2.15.įgimtas ir įgytas širdies ydas;

14.2.16.atrioventrikulines ir Hiso pluošto kojyčių blokadas;

14.2.17.kojų arterijų okliuzines ligas;

14.2.18.lipidų apykaitos sutrikimus;

14.3.diagnozuoti:

14.3.1.išeminę širdies ligą (tipinius ūminius koronarinius sindromus – miokardoinfarktą ir nestabiliąją krūtinės anginą bei tipinę stabiliąją krūtinėsanginą);

14.3.2.arterinę hipertenziją;

14.3.3.paviršinius flebitus ir tromboflebitus;

14.3.4.paroksizmines supraventrikulines tachikardijas;

14.3.5.prieširdžių plazdėjimą, virpėjimą;

14.3.6.skilvelines tachikardijas;

14.3.7.ūminį ir lėtinį širdies nepakankamumą;

14.3.8.ekstrasistoliją;

14.4.gydyti:

14.4.1.lėtinį širdies nepakankamumą;

14.4.2.lėtinę išeminę širdies ligą;

14.4.3.stabilią krūtinės anginą;

14.4.4.lėtinius širdies ritmo sutrikimus;

14.4.5.arterinę hipertenziją;

14.4.6.pradėti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsti gydymą po įvairiųmiokardo, endokardo ir perikardo ligų, poūmio miokardo infarkto, nestabilioskrūtinės anginos, sunkios arterinės hipertenzijos, širdies operacijų, širdiesritmo sutrikimų;

14.5.atlikti:

14.5.1.elektrokardiogramas ir jas vertinti;

14.5.2.periferinių venų punkcijas.

15.Kvėpavimo sistemos ligos:

15.1.išmanyti:

15.1.1.dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų kvėpavimo sistemos ligųpagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikospriemones ir reabilitacijos galimybes, operacinio gydymo indikacijas,dažniausiai pulmonologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, specialisto konsultacijos irstacionarinio gydymo poreikį sergant plaučių ir bronchų ligomis;

15.2.įtarti:

15.2.1.kvėpavimo organų navikus;

15.2.2.pneumokoniozes;

15.2.3.kvėpavimo organų tuberkuliozę;

15.2.4.sarkoidozę;

15.2.5.bronchektazinę ligą;

15.2.6.plaučių abscesą ir gangreną;

15.2.7.alveolitą;

15.3.diagnozuoti:

15.3.1.rinitą, faringitą, laringitą, tracheitą;

15.3.2.ūminį bronchitą;

15.3.3.lėtines obstrukcines plaučių ligas (lėtinį obstrukcinį bronchitą, plaučiųemfizemą, bronchinę astmą);

15.3.4.ūminį plaučių uždegimą;

15.3.5.pleuritą;

15.4.gydyti:

15.4.1.rinitą, faringitą, lengvo laipsnio laringitą, tracheitą;

15.4.2.ūminį bronchitą;

15.4.3.lengvas ir vidutinio sunkumo lėtines obstrukcines plaučių ligas;

15.4.4.nekomplikuotą ūminį plaučių uždegimą;

15.4.5.pradėti gydyti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsti sunkiųlėtinių obstrukcinių plaučių ligų (bronchinės astmos, lėtinio obstrukciniobronchito, plaučių emfizemos) gydymą;

15.4.6.tęsti po specialistų konsultacijos komplikuoto plaučių uždegimo, plaučių irbronchų navikų, pneumokoniozių, bronchektazinės ligos, plaučių absceso irgangrenos, alveolito, onkologinių ligų ir tuberkuliozės gydymą;

15.5.atlikti:

15.5.1.kvėpavimo funkcijos tyrimą (pneumotachometriją) ir jį įvertinti;

15.5.2. pleuros punkciją (esant gyvybinėms indikacijoms);

15.5.3. tuberkulino mėginį.

16.Virškinimo sistemos ligos:

16.1.išmanyti dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų virškinimosistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligųprofilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, operacinio gydymoindikacijas, dažniausiai gastroenterologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtinaspecialisto konsultacija ir stacionarinis gydymas sergant virškinimo sistemosligomis; vertinti skrandžio, žarnyno, tulžies pūslės ir latakų rentgenologinioir echoskopinio tyrimų rezultatus; nustatyti slaptą kraujavimą (t. y. atliktiišmatų tyrimą, naudojant vienkartinius testus);

16.2.įtarti:

16.2.1.operuoto skrandžio ligas: privedamosios kilpos sindromą, anastomozitą, dempingosindromą, pepsinę opą, povagotominį viduriavimą,

16.2.2.virškinamojo trakto organų (stemplės, skrandžio, storosios ir tiesiosiosžarnos, tulžies pūslės ir latakų, kepenų, kasos) navikus;

16.2.3.stemplės achalaziją;

16.2.4.dirgliosios žarnos sindromą;

16.2.5.opinį nespecifinį kolitą, Krono ligą;

16.2.6.laktazinį nepakankamumą;

16.2.7.celiakinę ligą;

16.2.8.malabsorbcijos sindromą;

16.2.9.vaistų ir kitų toksinių medžiagų sukeltus kepenų pažeidimus;

16.2.10.diafragmos stemplinės angos išvaržas;

16.2.11.tulžies pūslės ir latakų uždegimą, akmenligę;

16.2.12.lėtinius hepatitus ir kepenų cirozę;

16.2.13.ūmų ir lėtinį pankreatitą;

16.2.14.skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę;

16.2.15.gastroezofaginę refliukso ligą;

16.3.diagnozuoti:

16.3.1.ūmų ir lėtinį gastritą;

16.3.2.gastroduodenitą;

16.3.3.funkcinę dispepsiją;

16.4.gydyti:

16.4.1.ūmų ir lėtinį gastritą;

16.4.2.gastroduodenitą;

16.4.3.dispepsiją;

16.4.4.skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę;

16.4.5.refliuksinį ezofagitą;

16.4.6.funkcines hiperbilirubinemijas;

16.4.7.funkcinį vidurių užkietėjimą;

16.4.8.lėtinį pankreatitą;

16.4.9.pradėti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsti dirgliosios žarnossindromo, kepenų cirozės, lėtinio hepatito, tulžies pūslės ir latakų funkciniųsutrikimų, onkologinių ligų gydymą;

16.5.atlikti:

16.5.1.išorinį išmatų įvertinimą;

16.5.2.skrandžio plovimą (esant gyvybinėms indikacijoms);

16.5.3.tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimą pirštu.

17.Inkstų ir šlapimo takų sistemos ligos:

17.1.išmanyti:

17.1.1.dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų inkstų ir šlapimo takųsistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligųprofilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, operacinio gydymoindikacijas, dažniausiai nefrologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtinaspecialisto konsultacija ir stacionarinis gydymas, sergant inkstų ir šlapimotakų sistemos ligomis; vertinti inkstų ir šlapimo takų rentgenologinio, echoskopinio,funkcijos tyrimo rezultatus, dažniausias šlapimo nelaikymo priežastis,litotripsijos indikacijas, dažniausias inkstų navikų metastazių vietas;

17.2.įtarti:

17.2.1.inkstų ir šlapimo takų navikus;

17.2.2.ūmų ir lėtinį glomerulonefritą;

17.2.3.nefrozinį sindromą;

17.2.4.kriptorchizmą, hipospadiją, epispadiją;

17.2.5.ūmų ir lėtinį medikamentinį bei kitų toksinių medžiagų sukeltą inkstųpažeidimą, ūmų ir lėtinį inkstų nepakankamumą;

17.2.6.tubulopatijas;

17.2.7.antrinę inkstinės kilmės hipertenziją;

17.2.8.nefroptozę;

17.2.9.hidronefrozę;

17.2.10.inkstų akmenligę;

17.2.11.inkstų policistozę;

17.2.12.inkstų amiloidozę;

17.2.13.inkstų pažeidimą sergant kitomis ligomis (autoimuninėmis, cukriniu diabetu,esencialine hipertenzija);

17.3.diagnozuoti:

17.3.1.šlaplės uždegimą;

17.3.2.ūmų pielonefritą ir lėtinio pielonefrito paūmėjimą;

17.3.3.prostatos hiperplaziją;

17.3.4.ūmų ir lėtinį cistitą;

17.3.5.fimozę ir parafimozę;

17.3.6.varikocelę;

17.4.gydyti:

17.4.1.nespecifinį šlaplės uždegimą;

17.4.2.ūmų ir nekomplikuotą lėtinį cistitą;

17.4.3.ūmų pielonefritą ir nekomplikuoto lėtinio pielonefrito paūmėjimą;

17.4.4.pradėti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsti komplikuotocistito, specifinio uretrito, komplikuoto lėtinio pielonefrito, prostatosadenomos (medikamentais), glomerulonefrito, lėtinio inkstų nepakankamumo, kitųinkstų ligų, lėtinio prostatito, onkologinių ligų gydymą;

17.5.atlikti:

17.5.1.prostatos tyrimą pirštu;

17.5.2.šlapimo pūslės kateterizavimą minkštu kateteriu (esant gyvybinėmsindikacijoms);

17.5.3.šlapimo tyrimą juostele (su analizatoriumi);

17.5.4.šlapimo pūslės punkciją (esant gyvybinėms indikacijoms).

18.Jungiamojo audinio, sisteminės jungiamojo audinio, skeleto-raumenų sistemosligos bei traumos:

18.1.išmanyti:

18.1.1.dažniausių visų amžiaus grupių pacientų sąnarių, stuburo, periartikuliniųaudinių ligų, jungiamojo audinio ligų pagrindinius simptomus bei sindromus,komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes,operacinio gydymo indikacijas, dažniausiai reumatologijoje vartojamų vaistųskyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas,rodančias, kad būtina specialisto konsultacija ir stacionarinis gydymas,sergant sąnarių, stuburo, periartikulinių audinių ligomis; vertinti sąnarių irstuburo rentgenologinio, funkcijos tyrimo rezultatus, nustatyti sąnariųpažeidimo sindromą sergant kitomis ligomis; stambiųjų sąnarių punkcijosindikacijas ir sąnarių punkcijos techniką;

18.1.2.dažniausių visų amžiaus grupių pacientų traumatologinių ir ortopedinių ligųpagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos irreabilitacijos galimybes, dažniausiai traumatologijoje vartojamų vaistų skyrimoindikacijas, kontraindikacijas ir poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtinaspecialisto konsultacija, stacionarinis gydymas;

18.1.3.vaikų ir senų žmonių kaulų lūžimų diagnostikos ir gydymo ypatybes;

18.1.4.galūnių imobilizacijos principus ir priemones;

18.2.įtarti:

18.2.1.reumatoidinį artritą;

18.2.2.juvenilinį reumatoidinį artritą;

18.2.3.reaktyvinį artritą;

18.2.4.infekcinį artritą;

18.2.5.spondiloartritą;

18.2.6.tunelio sindromą;

18.2.7.įgimtas judamojo aparato displazijas;

18.2.8.osteochondropatiją (aseptinę kaulų nekrozę);

18.2.9.chondrokalcinozę;

18.2.10.Raynaud’o, Sjogreno sindromą;

18.2.11.jungiamojo audinio ligas ir sisteminius vaskulitus;

18.2.12.ilgųjų ir trumpųjų kaulų lūžimus;

18.2.13.įvairių kūno vietų sumušimus, sąnarių patempimus ir išnirimus;

18.2.14.trauminį osteomielitą ir artritą;

18.2.15.dubens kaulų ir stuburo lūžimą;

18.2.16.kaukolės pamato lūžimą;

18.2.17.sausgyslių, raiščių ir meniskų sužalojimą;

18.2.18.įgimtą klubo sąnario displaziją, išnirimą;

18.2.19.skoliozę;

18.2.20.šleivapėdystę, plokščiapėdystę, iškrypusius kojos pirštus;

18.2.21.podagrą;

18.3.diagnozuoti:

18.3.1.podagros priepuolį (kliniškai);

18.3.2.dažniausias periartikulinių minkštųjų audinių ligas (plaštakos tendovaginitą,alkūnės epikondilitą, peties periartropatiją, šlaunies trochanteritą, keliobursitus bei ligamentitą, pėdų ligamentitus) (kliniškai);

18.3.3.įvairios lokalizacijos osteoartrozes (kliniškai arba po radiologokonsultacijos);

18.3.4.dažniausiai pasitaikančią stuburo patologiją (osteochondrozę, stuburodeformacijas) (kliniškai arba po radiologo konsultacijos);

18.3.5.trauminį šoką;

18.3.6.kreivakaklystę;

18.3.7.osteoporozę, atlikus kaulų mineralų tankio tyrimą;

18.4.gydyti:

18.4.1.dažniausias nekomplikuotas periartikulinių minkštųjų audinių ligas (plaštakostendovaginitą, alkūnės epikondilitą, peties periartropatiją, šlauniestrochanteritą, kelio bursitus bei ligamentitą, pėdų ligamentitus);

18.4.2.įvairios lokalizacijos osteoartrozes (konservatyviai);

18.4.3.dažniausią nekomplikuotą stuburo patologiją (osteochondrozę, osteoporozę)(konservatyviai);

18.4.4.uždegiminius ir trauminius jungiamojo audinio susirgimus;

18.4.5.pradėti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsti kitų jungiamojoaudinio ir skeleto raumenų sistemos ligų ir traumų gydymą;

18.5.mokėti ir atlikti:

18.5.1.vertinti judėjimo ir atramos aparato struktūros ir funkcijos pakitimus;

18.5.2.eritrocitų nusėdimo greitį (ENG) ir/ar (nustatyti C reaktyvinį baltymą);

18.5.3.uždėti imobilizacinių įtvarų tvarsčius;

18.5.4.ambulatorinėmis sąlygomis suteikti pirmąją pagalbą nudegusiajam irnušalusiajam;

18.5.5.pamatuoti galūnės ilgį ir nustatyti ašį;

18.5.6.pirminį ir chirurginį nekomplikuotos žaizdos sutvarkymą;

18.5.7.konservatyviai gydyti nekomplikuotas žaizdas;

18.5.8.suteikti pirmąją pagalbą ištikus trauminiam šokui;

18.5.9.pooperacinę ligonių priežiūrą;

18.5.10.ligonių su išorinės fiksacijos aparatu priežiūrą;

18.5.11.nekomplikuotų pragulų gydymą ir profilaktiką;

18.5.12.įvairių kūno vietų tvarstymą;

18.5.13.bursito punkciją.

19.Kraujo ir kraujodaros organų ligos:

19.1.išmanyti: dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų kraujo ligųpagrindinius simptomus, sindromus ir komplikacijas, dažniausiai hematologijojevartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį,indikacijas, rodančias, kad būtina specialisto konsultacija ar stacionarinisgydymas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes; bendruosius kraujo ligųambulatorinės priežiūros principus (kraujo rodiklius, kuriuos būtina stebėti,šių rodiklių ribas);

19.2.įtarti:

19.2.1.ūmines leukozes;

19.2.2.lėtines limfoleukozes, mielioleukozes ir mieliofibrozes;

19.2.3.Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas;

19.2.4.paraproteinines hemoblastozes (mieliominę ligą, Valdenstromo ligą);

19.2.5.aplastines, hipoplastines anemijas ir agranuliocitozes;

19.2.6.mieliodisplazijas (refrakterines anemijas);

19.2.7.trombofilijas (paveldimas ir įgytas);

19.2.8.tikrąją policitemiją ir trombocitemiją;

19.2.9.hemofilijas ir įgytas (vaistų ir kitų veiksnių) koagulopatijas;

19.2.10.idiopatinę trombocitopeninę purpurą ir antrines trombocitopenijas;

19.2.11.hemoraginį vaskulitą;

19.2.12.megaloblastinę anemiją;

19.2.13.hemolizinę anemiją;

19.3.diagnozuoti:

19.3.1.lėtinę geležies stokos anemiją;

19.3.2.anemijos sindromą;

19.3.3.netiesioginio veikimo antikoaguliantų perdozavimą;

19.4.gydyti:

19.4.1.lėtinę geležies stokos mažakraujystę;

19.4.2.atsižvelgiant į specialistų konsultacijas, tęsti pradėtą megaloblastinėsanemijos, dėl lėtinių ligų atsiradusios mažakraujystės, hemofilijos, paveldimųtrombofilijų, lėtinės trombocitopeninės purpuros, kitų kraujo ligų gydymą;prižiūrėti ilgalaikėmis (trunkančiomis ilgiau kaip 2–3 metus) hematologinėmisvisiškos lėtinės remisijos ligomis sergančius asmenis;

19.5.vertinti:

19.5.1.hematologinio tyrimo rodiklių reikšmes;

19.5.2.pagrindinius krešėjimo rodiklius.

20.Endokrininės ligos:

20.1.išmanyti: dažniausių visų amžiaus grupių pacientų endokrininių ligųpagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikospriemones ir reabilitacijos galimybes, operacinio gydymo indikacijas,dažniausiai endokrinologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtinaspecialisto konsultacija ir stacionarinis gydymas, sergant endokrininėmisligomis;

20.2.įtarti:

20.2.1.toksinę ir netoksinę strumą;

20.2.2.Adisono ligą;

20.2.3.feochromocitomą;

20.2.4.Kušingo sindromą ir ligą;

20.2.5.akromegaliją;

20.2.6.hipotireozę;

20.2.7.hipertireozę;

20.2.8.hipoparatireozę,

20.2.9.hiperparatireozę;

20.2.10.nealimentinės kilmės nutukimą;

20.2.11.moterų ir vyrų pirminį bei antrinį hipogonadizmą;

20.2.12.kriptorchizmą;

20.2.13.pseudohermafrodizmą;

20.2.14.priešlaikinį lytinį subrendimą;

20.2.15.cukrinį I tipo diabetą;

20.2.16.necukrinį diabetą;

20.2.17.cukrinio diabeto komplikacijas;

20.2.18.augimo sutrikimą;

20.2.19.hipertireozinį ir hipotireozinį sindromą;

20.2.20.metabolonį sindromą;

20.2.21.endokrininės sistemos navikus;

20.3.diagnozuoti:

20.3.1.gliukozės toleravimo sutrikimą;

20.3.2.cukrinį II tipo diabetą;

20.3.3.alimentinį nutukimą;

20.4.gydyti:

20.4.1.antrojo tipo cukrinį diabetą;

20.4.2.pirmojo tipo cukrinį diabetą ir cukrinio diabeto komplikacijas po specialistokonsultacijos;

20.4.3.alimentinį nutukimą;

20.4.4.pradėti ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, tęsti gydymą sergantkitomis endokrininėmis ligomis;

20.5.mokėti nustatyti:

20.5.1.glikemiją periferiniame kraujyje, acetoną šlapime, gliukozuriją šlapime.

21.Imuninės sistemos ligos:

21.1.išmanyti: dažniausių visų amžiaus grupių pacientų imuninės sistemos ligųpagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikospriemones ir reabilitacijos galimybes, operacinio gydymo indikacijas,dažniausiai imunologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtinaspecialisto konsultacija ir stacionarinis gydymas, sergant imuninės sistemosligomis; imuninės sistemos pažeidimo priežastis ir išraiškas, imunoterapijosprincipus;

21.2.įtarti:

21.2.1.medikamentų vartojimo sukeltus alerginius sindromus;

21.2.2.imunodeficitinę būklę;

21.2.3.seruminę ligą;

21.2.4.maisto alergiją;

21.2.5.atopinę bronchinę astmą;

21.2.6.alergines reakcijas;

21.2.7.imunodeficito sindromą, sukeltą ŽIV, AIDS;

21.2.8.neutropeniją po chemoterapijos;

21.3.diagnozuoti:

21.3.1.alerginį rinitą (kliniškai);

21.3.2.anafilaksinį šoką;

21.3.3.Kvinkės edemą;

21.3.4.bronchospazminį sindromą;

21.3.5.ūmią dilgėlinę, odos alergines reakcijas (kliniškai);

21.4.gydyti:

21.4.1.alerginį rinitą;

21.4.2.bronchospastinį sindromą;

21.4.3.ūminę dilgėlinę, odos alergines reakcijas;

21.4.4.pradėti ir, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, tęsti kitų imuninėssistemos ligų gydymą.

22.Infekcinės ligos:

22.1.išmanyti:

22.1.1.dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų infekcinių ligųpagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikospriemones ir reabilitacijos galimybes, operacinio gydymo indikacijas,dažniausiai infektologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtinaspecialisto konsultacija ir stacionarinis gydymas, sergant infekcinėmisligomis; infekcinių ir parazitinių ligų, kvėpavimo takų (lašinių) infekciniųligų, kraujo (transmisinių) infekcinių ir invazinių ligų, kūno dangų (žaizdų)ligų, zooantroponozių epidemiologines ypatybes ir profilaktiką;

22.1.2.priešepideminį darbą: privalomą dokumentaciją, būtinąją sergančiųjųinfekcinėmis ligomis hospitalizaciją, gydymo ir izoliavimo namuose principus,priešepidemines priemones, sergančiųjų infekcinėmis ligomis apskaitą irinformaciją apie juos, sergančiųjų bei turėjusių kontaktą su jais stebėjimą,privalomus planinius ir neplaninius profilaktinius skiepijimus, ankstyvąjąinfekcinių ligų diagnostiką namuose, infekcinį toksinį šoką ir pirmąją pagalbąnamuose, hipovoleminį šoką ir pirmąją pagalbą namuose, sergančiųjų infekcinėmisligomis, gydomų namuose;

22.2.įtarti:

22.2.1.karščiavimo (tifinį) sindromą;

22.2.2.gastroenterokolitinį sindromą;

22.2.3.geltos sindromą;

22.2.4.meningoencefalinį sindromą;

22.2.5.padidėjusių limfmazgių (poliadenitinį) sindromą;

22.2.6.povakcinines komplikacijas ir reakcijas;

22.2.7.kraujo transmisines ligas,

22.2.8.ypatingai pavojingas infekcijas;

22.2.9.Laimo ligą;

22.3.diagnozuoti:

22.3.1.kvėpavimo takų ir lašines infekcijas;

22.3.2.žarnyno infekcijas;

22.3.3.maisto toksines infekcijas;

22.3.4.helmintozes;

22.3.5.infekcinę mononukleozę;

22.4.gydyti:

22.4.1.kvėpavimo takų ir lašines infekcijas;

22.4.2.nekomplikuotus tymus, raudonukę, vėjaraupius, infekcinį parotitą, skarlatiną,gripą, ūmias respiracines infekcijas;

22.4.3.nekomplikuotą vaikų ir suaugusiųjų viduriavimą, maisto toksines infekcijas;

22.4.4.helmintozes;

22.4.5.pradėti ir po specialistų konsultacijų tęsti kitų infekcinių ligų gydymą;

22.5.mokėti paimti:

22.5.1.ėminius mikrobiologiniam tyrimui į standartines terpes;

22.5.2.ėminius enterobiozei, helmintozėms nustatyti;

22.5.3.ėminį ryklės streptokokui.

23.Vaikų ligos:

23.1.išmanyti:

23.1.1.dažniausių vaikų ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šiųligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, operacinio gydymoindikacijas, dažniausiai pediatrijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtinaspecialisto konsultacija ir stacionarinis gydymas;

23.1.2.naujagimių, kūdikių ir įvairaus amžiaus vaikų visų organų bei jų sistemųanatomines, fiziologines ypatybes, vaikų ištyrimo metodiką ir duomenųįvertinimą, darbo su vaikais ir jų tėvais etiką ir deontologiją;

23.1.3.sveikų ir sergančių įvairaus amžiaus vaikų sveikatinimo principus ir jųtaikymą;

23.1.4.vaiko sveikatos apsaugos profilaktinių priemonių – vakcinacijos,priešepideminių priemonių, atsiradus infekcijos židiniui, – organizavimą;

23.1.5.racionalų kūdikių ir įvairaus amžiaus vaikų maitinimą;

23.1.6.vaikų parengimą ikimokyklinėms įstaigoms ir mokyklai;

23.2.įtarti:

23.2.1.bronchų astmą;

23.2.2.kvėpavimo takų svetimkūnius;

23.2.3.gastroezofaginį refliuksą;

23.2.4.opaligę;

23.2.5.malabsorbcijos sindromą;

23.2.6.kepenų ir tulžies takų ligas;

23.2.7.nespecifinį opinį kolitą ir Krono ligą;

23.2.8.žarnyno bakterijų pertekliaus sindromą;

23.2.9.helmintozes;

23.2.10.žarnyno infekcijas;

23.2.11.kūdikių mitybos sutrikimus;

23.2.12.spazmofiliją;

23.2.13.fizinio ir psichinio vystymosi sulėtėjimą;

23.2.14.įgimtas širdies ydas, nereumatinį miokarditą, reumatą;

23.2.15.sistemines jungiamojo audinio ligas;

23.2.16.reaktyvinį artritą ir reumatoidinį poliartritą, juvenilinį reumatoidinįartritą;

23.2.17.glomerulonefritą;

23.2.18.ūmų ir lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą;

23.2.19.hipotireozę, juvenilinį ir toksinį gūžį;

23.2.20.adrenogenitalinį sindromą;

23.2.21.I tipo cukrinį diabetą;

23.2.22.ankstyvąjį ir vėlyvąjį lytinį brendimą;

23.2.23.hipotirozę, juvenilinį ir toksinį gūžį;

23.2.24.alergiją maistui, atopinį dermatitą, medikamentinę alergiją;

23.2.25.ūminę leukemiją;

23.2.26.hemoraginę ir hemolizinę ligas;

23.2.27.trombocitopenijas;

23.2.28.hemofiliją, hemoraginį vaskulitą;

23.2.29.difteriją;

23.2.30.tuberkuliozę;

23.3.diagnozuoti:

23.3.1.ūmines kvėpavimo takų ligas;

23.3.2.ūmų išorinės ir vidurinės ausies uždegimą;

23.3.3.gastritą ir duodenitą;

23.3.4.ūminį pilvo sindromą;

23.3.5.obstipacijas;

23.3.6.kriptorchizmą;

23.3.7.alimentarinę anemiją;

23.3.8.rachitą;

23.3.9.šlapimo organų infekciją;

23.3.10.šlapimo nelaikymą;

23.3.11.infekcines ligas (gripą, vėjaraupius, skarlatiną, tymus, kokliušą, raudonukę,parotitą, infekcinę mononukleozę, infekcinę eritemą, infekcinį viduriavimą);

23.3.12.paroksizminėstachikardijos priepuolį;

23.3.13.hipertermiją;

23.3.14.traukulių sindromą;

23.3.15.naujagimių infekcines (odos, poodžio ir bambutės) ligas;

23.4.gydyti:

23.4.1.ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas;

23.4.2.ūminį ir lėtinį bronchitą;

23.3.3.ūmų išorinės ir vidurinės ausies uždegimą;

23.4.4.ūminę nekomplikuotą vaikų pneumoniją;

23.4.5.nekomplikuotą ūminį tonzilitą;

23.4.6.alimentinę mažakraujystę;

23.4.7.rachitą I-II°;

23.4.8.helmintozes;

23.4.9.gastritą, gastroduodenitą;

23.4.10.vidurių užkietėjimą;

23.4.11.naujagimių infekcines (odos, poodžio ir bambutės) ligas;

23.4.12.šlapimo organų infekciją ir nekomplikuotą pielonefritą;

23.4.13.nekomplikuotas infekcines ligas (gripą, vėjaraupius, skarlatiną, tymus,kokliušą, raudonukę, parotitą, infekcinę mononukleozę, infekcinę eritemą,nekomplikuotas diarėjas);

23.4.14.pradėti ir tęsti kitų vaikų ligų gydymą, atsižvelgiant į specialistųrekomendacijas;

23.5.atlikti:

23.5.1.neįstrigusių svetimkūnių pašalinimą iš akių, ausų, nosies;

23.5.2.pleuros punkciją (esant gyvybinėms indikacijoms);

23.5.3.tuberkulino mėginį;

23.5.4.įvairaus amžiaus vaikų skrandžio plovimą;

23.5.5.išmatuoti įvairaus amžiaus vaikų arterinį kraujospūdį;

23.5.6.skiepyti ir sudaryti skiepų planus;

23.5.7.profilaktinį kūdikių ir vaikų sveikatos patikrinimą.

24.Chirurginės ligos:

24.1.išmanyti:

24.1.1.dažniausių visų amžiaus grupių pacientų chirurginių ligų pagrindinius simptomusbei sindromus, komplikacijas, reabilitacijos galimybes, operacinio gydymoindikacijas, dažniausiai chirurgijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, specialisto konsultacijos, stacionariniogydymo ir operacijos poreikį;

24.1.2.bendras chirurgines infekcijas;

24.1.3.pooperacinį ligonių gydymą ir slaugymą;

24.1.4.pacientų parengimą planinėms operacijoms;

24.2.įtarti:

24.2.1.vidinį kraujavimą;

24.2.2.hematogeninį osteomielitą;

24.2.3.giliųjų venų flebitą;

24.2.4.pilvo organų pooperacines komplikacijas;

24.2.5.tulžies pūslės ir inkstų akmenligę;

24.2.6.arterijų ligas;

24.2.7.prostatos ligas;

24.2.8.hidrocelę, varikocelę;

24.2.9.epididimitą ir orchitą;

24.2.10.pilvo išvaržas ir jų komplikacijas;

24.3.diagnozuoti:

24.3.1.ūmų paviršinių venų flebitą;

24.3.2.ūmų pilvo sindromą;

24.3.3.pragulas;

24.3.4.trofines opas;

24.3.5.nudegimus ir nušalimus;

24.3.6.hemoroidus;

24.3.7.abscesus, furunkulus, karbunkulus, landuonis;

24.4.gydyti:

24.4.1.odos ir poodžio paviršinius pūlinius;

24.4.2.I-II laipsnio odos nudegimus ir nušalimus;

24.4.3.konservatyviai nekomplikuotą paviršinių venų tromboflebitą;

24.4.4.trofines opas;

24.4.5.pragulas;

24.4.6.pradėti ir tęsti kitų chirurginių ligų konservatyvų gydymą, atsižvelgus įspecialistų rekomendacijas;

24.5.mokėti ir atlikti:

24.5.1.pooperacinių ligonių slaugymą;

24.5.2.pirminį žaizdų sutvarkymą;

24.5.3.siūlų išėmimą;

24.5.4.nekomplikuotų odos ir poodžio paviršinių pūlinių atvėrimą;

24.5.5.išorinio bei vidinio kraujavimo sustabdymą ambulatorinėmis sąlygomis;

24.5.6.įvairių kūno dalių sutvarstymą;

24.5.7.vietinį nuskausminimą;

24.5.8.šlapimo pūslės kateterizaciją minkštu kateteriu;

24.5.9.tiesiosios žarnos ištyrimą pirštu.

25.Ausų, nosies ir gerklės ligos:

25.1.išmanyti:

25.1.1.dažniausių visų amžiaus grupių pacientų ausų, nosies ir gerklės ligųpagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos irreabilitacijos galimybes;

25.1.2.operacinio gydymo indikacijas;

25.1.3.dažniausiai otorinolaringologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, specialisto konsultacijos, stacionariniogydymo ir operacijos poreikį;

25.2.įtarti:

25.2.1.klausos nervo uždegimą;

25.2.2.labirintitą;

25.2.3.Menjero ligą;

25.2.4.rinosinusitą;

25.2.5.prasidedančias intrakranijines ir rinogenines komplikacijas;

25.2.6.gerklų stenozę;

25.2.7.retrofaringinį abscesą;

25.2.8.parafaringinį abscesą;

25.2.9.nosies ir ryklės svetimkūnį;

25.2.10.galvos ir kaklo navikus;

25.3.diagnozuoti:

25.3.1.ausies užsikimšimą siera;

25.3.2.išorinės ausies landos furunkulą;

25.3.3.išorinės ausies landos svetimkūnį;

25.3.4.nosiaryklės svetimkūnį;

25.3.5.ūminį vidurinės ausies uždegimą;

25.3.6.ūminį rinitą;

25.3.7.nosies prieangio furunkulą;

25.3.8.nosies furunkulą;

25.3.9.ūminį tonzilitą;

25.3.10.ūminį faringitą;

25.4.gydyti:

25.4.1.gydyti išorinės ausies landos ir nosies prieangio landos furunkulus;

25.4.2.rinosinusitą;

25.4.3.tonzilitą;

25.4.4.faringitą;

25.4.5.vidurinės ausies ūminį uždegimą;

25.4.6.tęsti gydymą po specialisto konsultacijos, atsižvelgiant į rekomendacijas;

25.5.mokėti:

25.5.1.išvalyti išorinį ausies kanalą, išplauti sieros kamštį;

25.5.2.apžiūrėti būgnelį reflektoriumi ir elektriniu otoskopu;

25.5.3.ištirti klausą kalba ir šnabždesiu, kamertonu C 128 (Veberio ir Rine testai);

25.5.4.atlikti:

25.5.4.1.priekinę rinoskopiją;

25.5.4.2.faringoskopiją ir įvertinti tonzilių būklę;

25.5.4.3.paimti tepinėlį iš nosiaryklės mikrobiologiniam tyrimui;

25.5.4.4.interpretuoti audiogramą.

26.Akušerija ir ginekologija:

26.1.išmanyti:

26.1.1.dažniausių akušerijos ir ginekologijos ligų pagrindinius simptomus beisindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes, operaciniogydymo indikacijas;

26.1.2.dažniausiai ginekologinėms ligoms gydyti skiriamų vaistų indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtina skubiakušerio ginekologo konsultacija, stacionarinio gydymo ir operacijos poreikį;

26.1.3.menstruacinio ciklo fiziologiją, lytinio gyvenimo higieną, šeimos planavimą;

26.1.4.motinystės problemas, psichologinius nėštumo aspektus, jo poveikį moteriai,šeimai, normalaus apvaisinimo, antenatalinės, perinatalinės ir postnatalinėsapsaugos principus, nėštumo rizikos veiksnius, normalaus nėštumo eigą, vaistųpoveikį besivystančiam vaisiui, svarbiausius vaisiaus rizikos veiksnius,hipertenzinių nėščiųjų būklių simptomus ir gydymo principus, nėščiosios ligųpoveikį nėštumo eigai ir vaisiui, periodo po gimdymo involiucinius procesus, jųsutrikimo ir komplikacijų profilaktiką ir nustatymą;

26.1.5.menopauzės psichologiją ir pagalbos principus;

26.1.6.akušerinėmis-ginekologinėmis ligomis sergančių pacienčių slaugymą;

26.2.įtarti:

26.2.1.ikivėžines ir vėžines moters lytinių organų ligas;

26.2.2.serologinį nesutapimą;

26.2.3.gestacinį diabetą;

26.2.4.nenormalią nėštumo eigą;

26.2.5.mėnesinių ciklo sutrikimą;

26.2.6.kolpitą;

26.2.7.gimdos priklausinių uždegimą;

26.2.8.po gimdymo atsiradusį endometritą;

26.2.9.moters lytinių organų iškritimą;

26.2.10.krūties vėžį;

26.3.diagnozuoti:

26.3.1.makšties prieangio liaukos uždegimą;

26.3.2.laktostazę ir laktacinį mastitą;

26.3.3.gresiantį persileidimą;

26.3.4.nėščiųjų vėmimą, hipertenziją, preeklampsiją ir eklampsiją;

26.3.5.klimakterinio laikotarpio simptomus;

26.4.gydyti:

26.4.1.konservatyviai laktostazę ir laktostazinį mastitą;

26.4.2.nėščiųjų hipertenziją;

26.4.3.konservatyviai, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, – ginekologinesligas;

26.5.mokėti:

26.5.1.surinkti akušerinę anamnezę, nustatyti nėštumo požymius;

26.5.2.stebėti normalų nėštumą;

26.5.3.priimti normalų, netikėtai prasidėjusį, gimdymą;

26.5.4.surinkti ginekologinę anamnezę;

26.5.5.kontroliuoti kontraceptinių priemonių naudojimą;

26.5.6.palpuoti krūtis;

26.5.7.paimti ėminį iš makšties citologiniam tyrimui;

26.5.8.paimti ėminį iš gimdos kaklelio profilaktiniam citopatologiniam tyrimui irmokėti interpretuoti tyrimo rezultatus, pateiktus pagal Bethesda 2001 sistemą.

27.Nervų sistemos ligos:

27.1.išmanyti:

27.1.1.dažniausių visų amžiaus grupių pacientų neurologinių ligų pagrindiniussimptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijosgalimybes, operacinio gydymo indikacijas;

27.1.2.dažniausiai neurologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį;

27.1.3.skubios specialisto konsultacijos, stacionarinio gydymo ir operacijos poreikį;

27.1.4.įvairaus amžiaus vaikų ir suaugusiųjų nervų sistemos anatomines ir fiziologinesypatybes;

27.1.5.potrauminius, použdegiminius, perinatalinius ir postnatalinius CNS pažeidimus;

27.1.6.lumbalinės punkcijos rezultatų vertinimą;

27.2.įtarti:

27.2.1.motorinio neurono ligas;

27.2.2.miopatiją;

27.2.3.miasteniją;

27.2.4.cerebrinį vaikų paralyžių;

27.2.5.nervų sistemos traumas (subduralinę, subarachnoidinę kraujosrūvą, smegenųsutrenkimą ir sukrėtimą);

27.2.6.nervų sistemos navikus;

27.2.7.epilepsijos ligą ir epilepsiją (epilepsinę būklę);

27.2.8.cerebrogeninį (smegenų) komos sindromą;

27.2.9.Parkinsono ligą;

27.2.10.antrinį parkinsonizmą;

27.2.11.miego arterijos stenozę, nuvogimo sindromą;

27.2.12.hipertenzinį sindromą ir hidrocefalinį sindromą;

27.2.13.meningitą, encefalitą;

27.3.diagnozuoti:

27.3.1.skausmo sindromą: galvos, nugaros;

27.3.2.stuburo osteochondrozės sukeliamus neurologinius sindromus;

27.3.3.galvos svaigimo ir apalpimo sindromą;

27.3.4.traukulių sindromą;

27.3.5.galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimo sindromą;

27.3.6.periferinės nervų sistemos ligas (mononeuropatijas, polineuropatijas, neuritus,pleksitus);

27.4.gydyti:

27.4.1.nekomplikuotas periferinės nervų sistemos ligas;

27.4.2.stuburo osteochondrozės sukeliamus neurologinius sindromus;

27.4.3.insulto ištiktus ligonius namuose (poūmės ir lėtinės stadijos);

27.4.4.lėtinę cerebrinę išemiją;

27.4.5.psichogeninės kilmės erekcijos sutrikimus;

27.4.6.pradėti ir, atsižvelgus į specialistų konsultacijas, tęsti lėtinių nervųsistemos ligų gydymą;

27.5.mokėti ir atlikti:

27.5.1.neurologinį vaiko ir suaugusiojo ištyrimą;

27.5.2.nesąmoningo ligonio neurologinę apžiūrą ir ambulatorinę slaugą;

27.5.3.nesąmoningo ligonio transportavimą.

28.Psichikos ir elgesio sutrikimai:

28.1.išmanyti:

28.1.1.dažniausių visų amžiaus grupių pacientų psichikos ligų pagrindinius simptomusbei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes,dažniausiai psichiatrijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtina skubispecialisto konsultacija, stacionarinis gydymas;

28.1.2.sveiko žmogaus, asmeninių santykių, medicininės psichologijos pagrindus;

28.1.3.sergančio žmogaus psichologijos pagrindus;

28.1.4.psichosomatinių ligų diagnostikos pagrindus;

28.1.5.bendravimo su pacientais pagrindus;

28.2.įtarti:

28.2.1.psichozes;

28.2.2.toksikomanijas;

28.2.3.alkoholizmą;

28.2.4.lėtinius psichikos sutrikimus su asmenybės pakitimais;

28.2.5.somatoforminius autonominius sutrikimus;

28.2.6.elgesio ir emocinius sutrikimus (mikčiojimą, tiką, naktinį šlapimo nelaikymą);

28.2.7.psichogeninės kilmės erekcijos sutrikimus;

28.2.8.Alzheimerio ligą;

28.2.9.senatvės psichikos sutrikimus (senatvės demencija);

28.3.diagnozuoti:

28.3.1.panikos ir nerimo sutrikimus;

28.3.2.neurozinę anoreksiją ir bulimiją;

28.3.3.depresinį sindromą;

28.3.4.somatoforminius sutrikimus;

28.4.gydyti:

28.4.1.panikos ir nerimo sutrikimus;

28.4.2.senatvės psichikos sutrikimus (Alzheimerio liga, senatvės demencija);

28.4.3.depresinį sindromą;

28.4.4.pradėti ir, atsižvelgus į specialistų konsultacijas, tęsti lėtinių psichikosligų gydymą;

28.4.5.somatoforminius sutrikimus;

28.5.mokėti:

28.5.1.įvertinti paciento psichikos būklę;

28.5.2.kliniškai nustatyti asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būseną.

29.Odos ligos ir lytiškai plintančios infekcijos:

29.1.išmanyti:

29.1.1.dažniausių visų amžiaus grupių pacientų odos ligų ir lytiškai plintančiųinfekcijų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos irreabilitacijos galimybes;

29.1.2.dažniausiai dermatovenerologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas, šalutinį veikimą, indikacijas, rodančias, kad būtina skubidermatovenerologo konsultacija, stacionarinis gydymas;

29.1.3.odos sandarą ir fiziologiją; odos ir jos priedų higieną ir priežiūrą;

29.1.4.odos ligų ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktiką;

29.1.5.darbo su sergančiaisiais odos ligomis ir lytiškai plintančiomis infekcijomisetiką ir deontologiją;

29.1.6.teisingai įvertinti sergančiųjų odos ligomis ir lytiškai plintančiomisinfekcijomis būklę ir suteikti būtinąją pagalbą;

29.1.7.nustatyti odos biopsijos indikacijas, kontraindikacijas;

29.1.8.nustatyti ir įvertinti biodozę, atlikti UAD;

29.2.įtarti:

29.2.1.atopinį dermatitą, neurodermitą;

29.2.2.pūslines dermatozes;

29.2.3.raudonąją kerpligę, vaskulitus;

29.2.4.paraneoplazinius odos pažeidimus,

29.2.5.dažniausias ikinavikines odos ligas;

29.2.6.piktybinius odos navikus;

29.2.7.grybelinę odos ir odos priedų infekciją (trichofitiją, mikrosporiją,rubrofitiją);

29.2.8.išplitusią kandidomikozę;

29.2.9.lytiškai plintančias infekcijas: sifilį, gonorėją, AIDS pagrindinius požymius;

29.2.10.Laimo ligą;

29.2.11.plikimą;

29.3.diagnozuoti:

29.3.1.egzemą;

29.3.2.niežus, utėlėtumą;

29.3.3.ūmią dilgėlinę;

29.3.4.išsiplėtusių blauzdų venų simptomų kompleksą: stazinį dermatitą, opas;

29.3.5.odos ir poodines piodermijas;

29.3.6.rožę;

29.3.7.virusines dermatozes: paprastąją pūslelinę, juostinę pūslelinę, karpas,kondilomas, užkrečiamąjį moliuską;

29.3.8.paprastąjį ir kontaktinį dermatitą;

29.3.9.seborėją, jaunatvinius spuogus, raudonuosius spuogus;

29.4.gydyti:

29.4.1.piodermijas: paviršinius odos ir poodžio pūlinius;

29.4.2.niežus, utėlėtumą;

29.4.3.grybelines odos ligas: įvairiaspalvę dedervinę, kandidamikozę, trichofitiją,mikrosporiją, rubrofitiją, kai diagnozė patikslinta laboratoriškai;

29.4.4.virusines dermatozes: paprastąją pūslelinę, juostinę pūslelinę;

29.4.5.paprastuosius ir kontaktinius dermatitus;

29.4.6.alerginius, fitogeninius ir medikamentinius odos ir gleivinės pažeidimus;

29.4.7.tęsti kitų odos ligų ir lytiškai plintančių infekcijų gydymą, atsižvelgiant įspecialistų konsultacijas;

29.5.mokėti:

29.5.1.atlikti odos ir matomų gleivinių apžiūrą, palpaciją, diaskopiją, tirtidermografizmą, nustatyti taktilinį jutimą, Nikolskio simptomą, atlikti Vithelmotinklelio tyrimą, Aušpico triadą;

29.5.2.nustatyti įvairiaspalvę dedervinę, atliekant Balcerio mėginį su jodu;

29.5.3.pašalinti įsisiurbusią erkę;

29.5.4.paimti ėminius iš šlaplės, makšties, gimdos kaklelio gonokokams, trichomonoms, Candidair kt. nustatyti;

29.5.5.pašalinti kondilomas, užkrečiamąjį moliuską, karpas termokoaguliacija, jei yragalimybių ir šeimos gydytojas turi sertifikatą (pažymėjimą);

29.5.6.atlikti krioterapiją skystu azotu, jei šeimos gydytojas turi sertifikatą(pažymėjimą).

30.Akies ir jos priedinių organų ligos:

30.1.išmanyti:

30.1.1.dažniausių visų amžiaus grupių pacientų akių ligų pagrindinius simptomus beisindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes,dažniausiai oftalmologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas,kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas, rodančias, kad būtina skubispecialisto konsultacija, stacionarinis gydymas;

30.2.įtarti:

30.2.1.vokų navikus: nepiktybinius, piktybinius, vokų padėties anomalijas;

30.2.2.ašarų liaukos uždegimus;

30.2.3.skleritą;

30.2.4.keratitą;

30.2.5.keratokonusą;

30.2.6.iridociklitą;

30.2.7.kataraktą;

30.2.8.ūminį centrinės tinklainės arterijos nepakankamumą;

30.2.9.centrinės tinklainės venos trombozę;

30.2.10.tinklainės pakitimus sergant diabetu, ateroskleroze;

30.2.11.tinklainės atšokimą;

30.2.12.glaukomą;

30.3.diagnozuoti:

30.3.1.blefaritą;

30.3.2.chalazioną;

30.3.3.miežį;

30.3.4.konjunktyvitą;

30.3.5.žvairumą;

30.3.6.regėjimo aštrumo sutrikimus;

30.4.gydyti:

30.4.1.blefaritą (nesant teigiamų pokyčių, po 1 savaitės siųsti konsultuotis passpecialistą);

30.4.2.miežį (nesant teigiamų pokyčių, po 3 dienų siųsti konsultuotis passpecialistą);

30.4.3.nekomplikuotą konjunktyvitą;

30.4.4.pradėti ir tęsti konservatyvų akių ligų gydymą, atsižvelgus į specialistųkonsultacijas;

30.5.mokėti:

30.5.1.ištirti regą, naudojant optotipines lenteles;

30.5.2.apžiūrėti vokus, juos išversti ir apžiūrėti junginę;

30.5.3.neinvaziniu būdu patikrinti ekskrecinio ašarinio kanalo praeinamumą;

30.5.4.apžiūrėti rageną išoriškai;

30.5.5.apžiūrėti akių dugną tiesioginės oftalmoskopijos būdu, atskirti normalų vaizdąnuo patologinio, nustatyti arterinei hipertenzijai būdingus pakitimus;

30.5.6.išmatuoti akispūdį tonometru ir įvertinti pakitimus;

30.5.7.įlašinti lašų į junginės maišą, įtepti tepalą, išplauti junginės maišą;

30.5.8.nuskausminti ir pašalinti iš junginės paviršinius ragenos svetimkūniusneinstrumentiniu būdu.

 

VIII.MANIPULIACIJOS

31.Šeimos gydytojas privalo mokėti:

31.1.atlikti bendrą fizinį ligonio ištyrimą;

31.2.atlikti antropometrinį tyrimą ir įvertinti duomenis;

31.3.atlikti reanimavimo veiksmus: dirbtinį kvėpavimą, išorinį širdies masažą;

31.4.stabdyti išorinį kraujavimą;

31.5.atlikti pirminį žaizdų sutvarkymą ir jas sutvarstyti;

31.6.imobilizuoti lūžusius kaulus (įtvarais);

31.7.plauti skrandį;

31.8.atlikti injekcijas į raumenis, poodį, veną;

31.9.atlikti tuberkulino įodinius mėginius;

31.10.atlikti vaistų infuzijas;

31.11.nustatyti kraujo grupę liofilizuotų reagentų plokštelėse;

31.12.matuoti (netiesioginiu būdu) arterinį kraujo spaudimą;

31.13.užrašyti ir įvertinti EKG (elektrokardiogramą);

31.14.atlikti išorinio kvėpavimo funkcinį tyrimą ir jį įvertinti;

31.15.atlikti pleuros ertmės punkciją (esant gyvybinėms indikacijoms);

31.16.atlikti koniotomiją (esant gyvybinėms indikacijoms);

31.17.atlikti intubaciją vamzdeliu (esant gyvybinėms indikacijoms);

31.18.kateterizuoti šlapimo pūslę minkštu arba plastikiniu kateteriu, esantnekomplikuotam atvejui;

31.19.tirti tiesiąją žarną pirštu;

31.20.palpuoti prostatą;

31.21.punktuoti šlapimo pūslę (esant gyvybinėms indikacijoms);

31.22.punktuoti pilvo ertmę (esant gyvybinėms indikacijoms);

31.23.parengti pacientą inkstų rentgenologiniam ir ultragarsiniam tyrimui,

31.24.paimti kraują tyrimams;

31.25.atlikti specialia įranga ir priemonėmis arba užtikrinti šiuos laboratoriniustyrimus:

31.25.1.hematologinį kraujo tyrimą PSP specifikai pritaikytu analizatoriumi;

31.25.2.šlapimo tyrimą juostele (su analizatoriumi);

31.25.3.C reaktyvaus baltymo ir/arba ENG;

31.25.4.glikemijos kiekio kraujyje;

31.25.5.cholesterolio kiekio kraujyje (asmenims nuo 40 metų amžiaus ar esant šeimynineianamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis);

31.26.vertinti kitus vienkartiniais skubiais testais atliekamus arba atestuotųlaboratorijų atliktus laboratorinius tyrimus;

31.27.paimti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti (iš nosiaryklės, šlaplės,makšties, gimdos kaklelio, odos pūlinių ir kt.);

31.28.chirurgiškai gydyti furunkulus, hidradenitą, odos ir poodžio pūlinius;

31.29.tirti regos organus: apžiūrėti išoriškai, nustatyti regos aštrumą, išmatuotiakispūdį, akiplotį, tirti akių dugną, įvertinti binokulinį matymą, spalvųskyrimą;

31.30.pašalinti paviršinius svetimkūnius nuo akies gleivinės neinstrumentiniu būdu;

31.31.pašalinti svetimkūnius iš ausies išorinės landos, ryklės;

31.32.ištirti klausos organus: apžiūrėti, išplauti ausies landas, nustatytikraujavimą iš nosies, atlikti faringoskopiją, otoskopiją, patikrinti klausą(kalba ir šnabždesiu);

31.33.tamponuoti priekines nosies landas (kraujavimui sustabdyti);

31.34.atlikti bendrą neurologinį sąmoningo ir nesąmoningo ligonio ištyrimą;

31.35.atlikti bursito punkciją;

31.36.atskirti placentą ranka (esant gyvybinėms indikacijoms);

31.37.atlikti pirmąjį naujagimio tualetą;

31.38.profilaktiškai skiepyti vaikus ir suaugusiuosius;

31.39.atlikti širdies defibriliaciją (esant gyvybinėms indikacijoms ir galimybei).

 

IX.ATSAKOMYBĖ

 

32.Šeimos gydytojas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtųfunkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už kompetencijosviršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

Medicinosnormos MN 14:2005

„Šeimosgydytojas. Teisės, pareigos,

kompetencijair atsakomybė“

1priedas

 

ŠEIMOSGYDYTOJO KABINETO PRIVALOMOS ĮRANGOS SĄRAŠAS

 

1.Šeimos gydytojo kabinete privalo būti šie medicinos įrenginiai irprietaisai:

1.1bendrosios paciento apžiūros kušetė;

1.2.ginekologinė kėdė (gali būti keičiama į bendrosios paskirties kušetę);

1.3.šviesos šaltinis;

1.4. kraujospūdžio matavimo aparatas/matuoklis su įvairaus dydžio manžetėmis;

1.5.stetofonendoskopas;

1.6.neurologinis plaktukas;

1.7.otorinooftalmoskopas;

1.8.kamertonas C 128;

1.9.elektrokardiografas;

1.10.kūdikių svarstyklės;

1.11.suaugusiųjų svarstyklės;

1.12.vaikų ūgio matuoklė;

1.13.suaugusiųjų ūgio matuoklė;

1.14.lentelė regėjimo aštrumui nustatyti;

1.15.tonometras akispūdžiui matuoti;

1.16.knyga spalviniam jutimui nustatyti;

1.17.termometrai (ne mažiau kaip 3 vnt.);

1.18.gliukometras;

1.19.Ambu maišas;

1.20.orofaringiniai vamzdeliai;

1.21.mikrospirometras (FVC, FEVI);

1.22.kraujo, šlapimo analizatoriai (PSP specifikai pritaikyti analizatoriai) arbasudaryta sutartis su akredituota laboratorija.

2.Kabinete taip pat turi būti pirmosios pagalbos vaistų rinkinys, patvirtintasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymuNr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijosteikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių irpirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605).

______________

Medicinosnormos MN 14: 2005

„Šeimosgydytojas. Teisės, pareigos,

kompetencijair atsakomybė“

2priedas

 

MAŽASISCHIRURGINIS RINKINYS

(vienasdviem gydytojams)

1.Skalpelių rankenos – 2.

2.Peiliukai –100.

3.Žirklės – 2.

4.Pincetai – 3.

5.Kocherio spaustukai – 2.

6.Adatkočiai – 2.

7.Adatų ir siūlų rinkinys (įvairaus dydžio).

______________

Medicinosnormos MN 14: 2005

„Šeimosgydytojas. Teisės, pareigos,

kompetencijair atsakomybė“

3priedas

 

GINEKOLOGINISRINKINYS

(vienasdviem gydytojams)

1.Vaginaliniai skėtikliai:

1.1.maži – 3;

1.2.vidutiniai – 2;

1.3.dideli – 1.

2.Vaginaliniai veidrodžiai – 2.

3.Korncangai – 5.

4.Akušerinis stetoskopas – 1.

5.Akušerinis skriestuvas – 1.

6.Šepetėliai gimdos kaklelio tepinėliui paimti.

______________

Medicinosnormos MN 14: 2005

„Šeimosgydytojas. Teisės, pareigos,

kompetencijair atsakomybė“

4priedas

 

OTORINOLaringolOGINISRINKINYS

(vienasdviem gydytojams)

 

1.Švirkštas ausims praplauti – 1.

2.Ausų kilputės:

2.1.maža – 1;

2.2.vidutinė – 1.

3.Ausų kabliukai:

3.1.mažas – 1;

3.2.vidutinis – 1.

4.Kaktinis veidrodis – 1.

5.Otoskopiniai vamzdeliai:

5.1.maži – 2;

5.2.vidutiniai – 2.

______________

 

Medicinosnormos MN 14: 2005

„Šeimosgydytojas. Teisės, pareigos,

kompetencijair atsakomybė“

5priedas

 

ŠEIMOSGYDYTOJO KREPŠYS

1.Krepšys.

2.Fonendoskopas.

3.Otorinooftalmoskopas.

4.Kraujospūdžio matavimo aparatas.

5.Mikrospirometras (FVC, FEV1).

6.Neurologinis plaktukas.

7.Instrumentai ir medicinos priemonės:

7.1.intubacinis „S“ formos vamzdelis,

7.2.pincetas,

7.3.ruloninis pleistras,

7.4.sterilūs, įvairių parametrų pleistrai,

7.5.sterilios pirštinės (1 komplektas),

7.6.sterilus ir nesterilus tvarstis,

7.7.varžtis,

7.8.vata (nesterili, 100mg),

7.91,0, 2,0, 5,0, 10,0, 20,0 ml vienkartiniai švirkštai po 5 vienetus.

8.Pirmosios pagalbos vaistų rinkinys, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatospriežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinospagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbosrinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605).

______________

 

 

Spausdinti Spausdinti

« Atgal