Ministro įsakymai

Dėl karantininių ir kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikos

Dokumento tipas: Įsakymas
Dokumento numeris: 110
Dokumento data: 1997-03-18
Priėmusios įstaigos pavadinimas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Galiojimo laikotarpis: Įsigalioja - 1997 04 17
Nuorodos į Word formato dokumentą ir priedus: Word dokumentas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

LIETUVOSRESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

 

1997 m. kovo 18d. Nr.110

Vilnius

 

DĖL KARANTININIŲ IR KITŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲPROFILAKTIKOS

 

VadovaudamasisLietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. spalio 11 d. nutarimu Nr.967 “Dėl maroir choleros profilaktikos” ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos irteritorijos medicininėmis karantininėmis taisyklėmis HN 34-1993,

ĮSAKAU:

1. PatvirtintiYpač pavojingų (karantininių) ir kitų užkrečiamųjų ligų gydymo ir skubios(ekstra) profilaktikos taisykles.

2. Įsakymo vykdymokontrolę pavesti viceministrui V.Kriauzai.

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                                           JUOZASGALDIKAS

___________________

 

PATVIRTINTA

LietuvosRespublikos

sveikatosapsaugos ministerijos

1997 m. kovo 18d. įsakymu Nr.110

 

YPAČ PAVOJINGŲ(KARANTININIŲ) IR KITŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ

GYDYMO IR SKUBIOS(EKSTRA) PROFILAKTIKOS

T A I S Y K L Ė S

1. Bendriejinuostatai

1.1. Ypačpavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų profilaktika - tai medicinos priemoniųkompleksas perspėti žmonėms apie šių ligų atsiradimą ir apsaugoti nuo jųišplitimo.

1.2. Ypačpavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų skubi (ekstra) profilaktika pradedama,nustačius bakteriologinio užsikrėtimo faktą, masiškai išplitus neaiškiosetiologijos užkrečiamosioms ligoms.

1.3. Skubiprofilaktika greičiau apsaugo užsikrėtusius ypač pavojingomis ir kitomisužkrečiamosiomis ligomis nei vakcinoprofilaktika.

1.4. Ypačpavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų skubi profilaktika yra:

-bendroji (ikinustatant bakteriologinį sukėlėją);

-specialioji(nustačius ir identifikavus sukėlėją).

1.5. Bendrajaiskubiai profilaktikai vartojami plataus veikimo spektro biologinių agentųatžvilgiu aktyvūs antibiotikai ir chemopreparatai.

1.6. Bendrojiskubi profilaktika atliekama per laikotarpį nuo 2 iki 5 parų. Per tą laikąidentifikuojamas ligos sukėlėjas, nustatomas jo jautrumas antibiotikams.

1.7. Specialiajaiskubiai profilaktikai vartojami antibakteriniai preparatai, kurie turi didelįetiotropinį poveikį sukėlėjui, atsižvelgiant į jo jautrumą antibiotikams.

1.8. Specialiosiosskubios profilaktikos kurso trukmė priklauso nuo ligos formos (inkubacinioperiodo trukmės, skaičiuojamos nuo užsikrėtimo dienos), taip pat nuo paskirtoantibakterinio preparato savybių.

1.9. Nuosekliaipereinant nuo bendrosios skubios profilaktikos prie specialiosios turi būtiatsižvelgta į paskirto preparato poveikį, dozes ir vartojimo trukmę.

1.10. Norintparinkti efektyviausią preparatą skubiai profilaktikai konkrečiu atveju, būtinanustatyti sukėlėjo jautrumą antibiotikams. Tai leidžia parinkti efektyviausiusmedikamentus, pritaikyti įvairius specialiosios skubios profilaktikos schemųvariantus.

1.11. Ypačpavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų skubiai profilaktikai ir gydymui pavartojuscheminius preparatus gali atsirasti pašalinių reiškinių; esant lengvoms jųformoms skubią profilaktiką reikia tęsti vartojant desensibilizuojamąsiaspriemones (dimedrolį, dipraziną, kalcio chloridą, B komplekso vitaminus irt.t.).

1.12. Preparatą,sukeliantį didėjančią intoksikaciją, reikia keisti kitu pagal skubiosprofilaktikos schemos variantą.

1.13. Vykdant ypačpavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų skubią profilaktiką ir gydymą, vaikamsskiriami tokie patys preparatai, kurie rekomenduojami ir suaugusiesiems.Preparatų dozė apskaičiuojama atsižvelgiant į vaiko kūno svorį ir amžių.

1.14. Atliekantypač pavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų skubią profilaktiką, gyventojaistebimi sveikatos priežiūros specialistų; siekiama aktyviai išsiaiškinti naujasligas.

2. Skubiosprofilaktikos organizavimas

2.1. Ypačpavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų skubios profilaktikos priemonių efektyvumaspriklauso nuo skubios profilaktikos suteikimo laiku.

2.2. Skubiai ypačpavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikai metodiškai vadovaujaValstybinė sveikatos priežiūros tarnyba, o profilaktiką atlieka sveikatospiežiūros įstaigos. Skubi profilaktika atliekama visiems užsikrėtusiemsgyventojams. Eilės tvarka, kuria ji atliekama, priklauso nuo epidemiologinėspadėties ir skubios profilaktikos priemonių išteklių sveikatos priežiūros įstaigose,gyventojų individualiose vaistinėlėse.

2.3. Ypačpavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų skubi profilaktika pirmiausia turi būtiatliekama sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojams, vaikų auklėjimo beiugdymo kolektyvuose.

2.4. Skubiąprofilaktiką organizuoja ir atlieka:

2.4.1. sveikatospriežiūros įstaigų vadovai, atsakingi už užkrečiamųjų ligų profilaktiką irlikvidavimą;

2.4.2. kardomojokalinimo vietų sveikatos priežiūros įstaigų viršininkai, poliklinikų irambulatorijų viršininkai;

2.4.3. įstaigų vadovaiir sveikatos priežiūros specialistai vaikų auklėjimo bei ugdymo kolektyvuose;

2.4.4. visossveikatos priežiūros įstaigos, esančios poliklinikos apylinkės teritorijoje,organizuoja medicinos aptarnavimo brigadas iš 1 ar 2 medicinos seserų ir 1sanitarės; kiekvienai brigadai priskiriama tam tikra apylinkė, kuriojeatliekama kompleksinė sveikatos priežiūra ir profilaktika (skubi profilaktika,medicininis gyventojų stebėjimas, ligonių išaiškinimas, laikinas ligoniųizoliavimas iki hospitalizavimo ir kt.).

2.5. Medicinosseserys turi turėti aptarnaujamos apylinkės gyventojų sąrašą. Medicinosaptarnavimo brigados apylinkėse privalo:

2.5.1. laikytisasmens higienos taisyklių;

2.5.2. vaistusišduoti pagal sąrašą, nurodant gydomojo asmens vardą, pavardę, gyvenamąjąvietą, darbovietę, preparato pavadinimą, dozę ir išdavimo datą;

2.5.3. duomenisapie atliktą skubią profilaktiką pristatyti į rajono centrinę polikliniką.

2.6. Atsižvelgiantį laboratorinių tyrimų rezultatus, pereinama nuo bendrosios prie specialiosiosskubios profilaktikos:

2.6.1. skubiprofilaktika efektyvi yra tada, kai išskirti mikrobai - ligos sukėlėjai -jautrūs bendrajai skubiai profilaktikai pavartotam preparatui;

2.6.2. atliekantspecialiąją skubią profilaktiką, įvertinami antibiotikai, kurie buvo vartojamibendrosios skubios profilaktikos metu;

2.6.3.antibiotikas, vartojamas bendrajai skubiai profilaktikai, keičiamas kitu,efektyviausiai veikiančiu išskirtą ligos sukėlėją.

3. Skubiosprofilaktikos atlikimo schemos

3.1. Bendrojiskubi profilaktika vykdoma iki išskiriant biologinį agentą bei nustatant jorūšį ir jautrumą antibiotikams.

3.2. Bendrojiskubi profilaktika epidemijos židinyje gali būti atliekama pagal 4 schemas (1lentelė). Pirmumas teikiamas bendrosios skubios profilaktikos schemai - kaivartojamas preparatas, esantis individualioje vaistinėlėje (individualiosmedicinos apsaugos priemonių komplekte); likusieji variantai rezerviniai.

 

1 lentelė

 

 

Bendrosiosskubios profilaktikos schemos (esant nežinomam sukėlėjui)

 

Va-

rian-

to

Nr.

Preparatas

Vartojimo

būdas

Vienkartė

dozė, g

Vartojimo

dažnumas

per parą

Vidutinė

profilaktikos

kurso dozę, g

Vidutinė

profilaktikos kurso trukmė

paromis3

1.

Doksiciklinas1

Vidiniai

0.2

1

1.0

5

2.

Rofampicinas2

0.6

1

3.0

5

3.

Tetraciklinas2

0.5

3

7.5

5

4.

Sulfatonas2

1.4

2

14.0

5

 

 

 

(4 tabl.)

 

(40 tab.)

 

 

Pastabos:                      1 - Pagrindinė bendrosios skubiosprofilaktikos priemonė.

                                                                             2 - Rezervinė bendrosios skubiosprofilaktikos priemonė.

                                                                             3 - Profilaktikos kurso trukmė gali būtisutrumpinta iki 2,3 parų dėl specifinės indikacijos.

 

Specialioji skubiprofilaktika atliekama tik nustačius ligos sukėlėją ir jo jautrumąantibiotikams.

Atsižvelgiant įsukėlėjo rūšį, jo jautrumo antibiotikams laipsnį, naudojamasi atskiraspecialiosios skubios profilaktikos konkrečiai užkrečiamajai ligai schema (2lentelė).

4. Kompleksinėsskubios profilaktikos ir aktyvios imunizacijos priemonės

4.1. Prasidėjusskubiai profilaktikai, epidemijos židinyje kartu atliekama vakcinacija arbarevakcinacija:

4.1.1. kai sergamaraupais (nepriklausomai nuo vakcinacijos atlikimo laiko) - pradedant skubios profilaktikos kursą;

4.1.2. kai sergamadėmėtąja šiltine (jeigu nuo vakcinacijos atlikimo praėjo daugiau kaip 8mėnesiai) - pradedant  skubiosprofilaktikos kursą;

4.1.3. kai sergamaKu-karštlige (jeigu po vakcinacijos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai) - po  2 dienų baigus skubios profilaktikos kursą;

4.1.4. kai sergamacholera (jeigu po vakcinacijos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai) -pradedantskubios profilaktikos kursą;

4.1.5. kai sergamamaru (nepriklausomai nuo vakcinacijos laiko) - po 2 dienų baigus skubiosprofilaktikos kursą;

4.1.6. kai sergamatuliaremija (jeigu po vakcinacijos praėjo daugiau kaip 4 metai) - po 2 dienųbaigus skubios profilaktikos kursą;

4.1.7. kai sergamajuodlige (jeigu po vakcinacijos praėjo daugiau kaip 8 mėnesiai) - po 2 dienųbaigus skubios profilaktikos kursą;

4.1.8. kai sergamabrucelioze (jeigu po vakcinacijos praėjo daugiau kaip 7 mėnesiai) - po 2savaičių baigus skubios profilaktikos kursą, jeigu gauti neigiami seroalerginiųreakcijų rezultatai.

5. Ypač pavojingųinfekcinių ligų gydymo pagrindiniai principai ir schemos

5.1. Ypačpavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų gydymas turi būti kompleksinis, taikantetiotropines (antibiotikai ir cheminiai preparatai), dezintoksikacines irpatogenetines terapijos priemones.

5.2. Gydymoapimtis ir būdas priklauso nuo ligos sukėlėjo rūšies, formos, sunkumo laipsnioir stadijos.

5.3. Kai taikomasetiotropinis gydymas, būtina atsižvelgti į iki tol taikytas skubiosprofilaktikos priemones.

5.4. Kad gydymasbūtų efektyvus, labai svarbu kuo anksčiau nustatyti tikslią ligos klinikinędiagnozę ir ją patvirtinti laboratoriškai.

5.5. Užsitęsusbakteriologiniam tyrimui (iki sukėlėjo rūšies nustatymo), būtina:

5.5.1. skirtiplataus veikimo antibiotikus, efektyviai veikiančius visus arba daugumąsukėlėjų;

5.5.2. atkreiptidėmesį į ligonių jautrumą paskirtam preparatui; jeigu atsirado jautrumopožymiai vienam ar kitam preparatui, jį reikia keisti kitu;

5.5.3. nustačiussukėlėjo rūšį, ypač pavojingoms ir kitoms užkrečiamosioms ligoms gydytiparenkamas optimalus preparatas, atsižvelgiant į išskirto mikroorganizmosavybes ir jo jautrumą paskirtam vaistui, taip pat ligos formos ir sunkumolaipsnį.

5.6. Jeigu sergamamasiškai, sveikatos priežiūra turi būti maksimaliai unifikuota ir ribota:

5.6.1. I etapuantibiotikai geriami;

5.6.2. II —antibiotikų injekcijos stacionare.

5.7. Ypačpavojingų ir kitų užkrečiamųjų ligų gydymo schemos pateiktos 3 lentelėje.Pasirenkant reikiamą schemos variantą, būtina atkreipti dėmesį į galimybęprireikus keisti vieną antibiotiką kitu, atsižvelgiant į išskirto sukėlėjo irligonio jautrumą antibiotikams.

5.8. Šiosetaisyklėse nurodytos padidintos benzilpenicilino ir tetraciklino dozėsinjekcijoms į raumenis, kai sergama juodlige. Jeigu liga sunki ir norimapasiekti efektyvesnio gydymo, dozės didinamos pagal šiose taisyklėse nurodytaspreparatų dozes.

6. Ypač pavojingosir kitos užkrečiamosios ligos, kuriomis sergant taikoma skubi profilaktika

6.1. Cholera.

6.2. Maras.

6.3. Geltonasisdrugys.

6.4. Beždžioniųraupai.

6.5. Kontagiškosvirusinės hemoraginės karštligės:

6.5.1. Lassokarštinė;

6.5.2. Marburgoliga;

6.5.3. Ebolokarštinė.

6.6. Uodų ir erkiųpernešamos ligos:

6.6.1. maliarija;

6.6.2. hemoraginėskarštligės: Dengė, Čikungunio, Rifto lygumos, Bolivijos, Argentinos, Krymo;

6.6.3. arkliniaiencefalomielitai: vakarų amerikietiškasis, rytų amerikietiškasis, Venesuelos;

6.6.4.encefalitai: japoniškasis, Kalifornijos, Sent Luiso, Mureo lygumos, VakarinioNilo.

7. Antibiotikų ircheminių preparatų, vartojamų skubiai profilaktikai ir gydymui, charakteristika

7.1.Tetraciklinas

Platausantibakterinio veikimo spektro antibiotikas, aktyvus gramteigiamiems irgramneigiamiems mikro­orga­nizmams, tarp jų pavojingų infekcinių ligų (maro,juodligės, tuliaremijos, riketsijozių, įnosių, melioidosės, taip pat ornitozėsir kt.) sukėlėjams.

Tetraciklinasbakteriostatiškai veikia mikroorganizmus, esančius ląstelių viduje ir išorėje.Organizme gerai rezorbuojasi ir randamas terapinėmis dozėmis plaučiuose,inkstuose, ertmių eksudatuose, blogai praeina hemato-encefalitinį barjerą.

Vartojimo būdai ir dozės

Geriamas povalgio. Didžiausia vienkartė dozė suaugusiesiems: - 0.5 g, paros - 2 g.Vaikams, vyresniems kaip 8 metų, tetraciklinas skiriamas (20-25) mg/kg perparą, dozę paskirstant po lygiai per 3-4 kartus.

Tais atvejais,kada tetraciklino gerti negalima, tačiau reikia greitai sudaryti didelęantibiotiko koncentraciją kraujyje (sunkių ligų atvejais), tetraciklinohidrochloridas leidžiamas į raumenis. Vienkartinė injekcijos į raumenis dozė -(0.05 - 0.01) g. Vienkartinė dozė vaikams nuo 8 iki 10 metų - 0.05 g, nuo 10iki 14 metų - 0.06 g. Injekcijos atliekamos 2-3 kartus per parą.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Tetraciklinas mažaitoksiškas, bet ilgai vartojant gali prasidėti šalutinės reakcijos (dažniausiaiskrandžio ir žarnyno sutrikimai : apetito stoka, pykinimas, vėmimas,viduriavimas - rečiau alerginės reakcijos ir kt.). Ilgai vartojanttetracikliną, galimos komplikacijos - pakinta normali žarnyno mikroflora(disbakteriozė). Negalima vartoti asmenims, pernelyg jautriems tetraciklinui,sergantiems kepenų, inkstų ligomis, nėščioms moterims, vaikams iki 8 metų.Sutrikus kepenų, inkstų funkcijoms, išryškėjus leukopenijai, preparatasvartojamas tik dinamiškai stebint šių organų funkcionavimą ir leukocitų kiekįperiferiniame kraujyje.

Išleidžiamastabletėmis, padengtomis apvalkalėliu, po 0.05; 0.1 ir 0.25 g; kapsulėmis po0.25 g; tetraciklino hidrochloridas arba oksitetraciklino hidrochloridasflakonais injekcijoms po 0.1 g.

7.2.Doksiciklinas

Pusiau sintetinisoksitetraciklino darinys, pasižymintis plačiu antibakteriniu veikimo spektru.Veikia gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus, tarp jų - maro,juodligės, tuliaremijos, choleros, bruceliozės, įnosių, melioidozės,riketsiozės, ornitozės sukėlėjus. Pagal antibakterinio veikimo aktyvumo laipsnįyra efektyvesnis už kitus tetraciklino grupės antibiotikus. Mikrobo ląstelęveikia bakteriostatiškai.

Doksiciklinasorganizme greitai rezorbuojasi. Gerai prasiskverbia į organus ir audinius.Aptinkamas nemažomis koncentracijomis kepenyse, plaučiuose, blužnyje, pleurosir pilvo ertmės skysčiuose. Preparatas lėtai išsiskiria iš organizmo, terapinėantibiotiko koncentracija laikosi kraujyje ir audiniuose 24 val. povienkartinės dozės.

Vartojimo būdai ir dozės

Geriamas povalgio. Vienkartė dozė suaugusiems asmenims pirmą gydymo dieną (0.1 - 0.2) g,kitas dienas - po 0.1 g. Vaikams, vyresniems kaip 8 metų, doksiciklinohidrochloridas skiriamas 4 mg/kg per parą. Pirmą ir kitomis gydymo dienomis - 2mg/kg (4 mg/kg - sunkiais infekcijos atvejais). Vaikams, vyresniems kaip 12metų, skiriama suaugusiųjų dozė. Preparatas skiriamas 1-2 kartus per parą.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Vartojantdoksicikliną gali atsirasti šalutinės reakcijos: skrandžio ir žarnyno funkcijųsutrikimai (pykinimas, vėmimas, padažnėjęs tuštinimasis ir kt); gleiviniųdirginimo simptomai (stomatitas ir kt.), alerginės reakcijos. Doksiciklinonegalima skirti, jeigu yra padidėjęs jautrumas tetraciklinui, nėščiomsmoterims, vaikams iki 8 metų. Sutrikus inkstų, kepenų funkcijoms, išryškėjusleukopenijai, preparatas vartojamas dinamiškai stebint šių organų funkcinęveiklą, leukocitų kiekį periferiniame kraujyje.

Išleidžiamasželatino kapsulėse po 0.05; 0.1 ir 0.2 g.

7.3.Levomicetinas

Tai platausveikimo spektro antibiotikas. Aktyviai veikia daugumą gramteigiamų irgramneigiamų mikroorganizmų, tarp jų daug ypač pavojingų infekcijų (maro,bruceliozės, choleros, riketsijozės, ornitozės ir kt.) sukėlėjų.

Terapinėlevomicetino koncentracija bakteriostatiškai ir riketsiostatiškai veikiamikroorganizmus, esančius tiek ląstelės viduje, tiek išorėje. Organizme greitaiir gerai rezorbuojasi (iki 90%), išsiskirsto netolygiai. Didžiausiakoncentracija aptinkama kepenyse ir inkstuose. Prasiskverbia perhemato-encefalitinį barjerą, jo koncentracijos norma likvore sudaro 30-50%esančios kraujyje koncentracijos. Išsiskiria iš organizmo per inkstus.

Vartojimo būdai ir dozės

Vartojamas tabletėmisarba kapsulėse 20-30 min. po valgio (atsiradus pykinimui, vėmimui - 1 val. povalgio).

Vienkartė dozėsuaugusiesiems - 0.25 - 0.35 g, paros - 2 g (maksimali -3 g). Paros dozę reikiapaskirstyti po lygiai per 3-4 kartus. Paros dozė vaikams - 50 mg/kg,naujagimiams - 25 mg/kg.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Vartojantlevomicetiną, galimi skrandžio ir žarnyno trakto funkcijų sutrikimai(pykinimas, vėmimas, viduriavimas). Alerginės reakcijos išsivysto retai (0.5 -1.5% ligonių). Galimas toksinis poveikis kraujo gamybos sistemai (leukopenija,agranuliocitozė, aplastinė anemija). Tai dažniausiai būna susiję su ilgalaikiudidelių antibiotiko dozių vartojimu. Nuodugniai stebint ligonio būklę(sistemingai tiriamas kraujas), apribojant dozę (paros dozė ne didesnė kaip 30- 50 mg/kg) ir gydymo kurso trukmę (viso gydymo kurso dozė 25 mg), galimaišvengti sunkių komplikacijų.

Levomicetinonegalima skirti sutrikus kraujo gamybai, taip pat dėl padidėjusio ligoniojautrumo šiam antibiotikui. Negalima jo vartoti kartu su preparatais,slopinančiais kraujo gamybą (sulfanilamidais, citostatinais ir kt.). Sergantkepenų ir inkstų ligomis, kontroliuojama šių organų funkcija.

Išleidžiamastabletėmis po 0.25 ir 0.5 g, tabletėmis, padengtomis apvalkalėliu, po 0.25 g,kapsulėse - po 0.25 g.

7.4.Streptomicino sulfatas

Plataus veikimospektro antibiotikas. Aktyviai veikia daugumą gramneigiamų ir gramteigiamųmikroorganizmų, daugelio ypač pavojingų ligų (maro, choleros, tuliaremijos,bruceliozės ir kt.) sukėlėjus.

Neveikiaanaerobinių mikrobų, riketsijų ir virusų. Mikrobų ląstelę veikiabakteriocidiškai.

Streptomicinosulfatas, suleistas į raumenis, greitai rezorbuojasi. Viena vidutinė terapinėdozė kraujyje aptinkama 6 - 8 val. Organizme iš virškinamojo trakto nesirezorbuoja.

Vartojimo būdai ir dozės

Streptomicinosulfatas leidžiamas į raumenis. Didžiausios dozės į raumenis suaugusiajam:vienkartė - 0.5 - 1 g, paros - 1 g (maksimali paros dozė - 2 g). Paros dozėvaikams ir paaugliams skiriama 15-20 mg/kg, bet ne didesnė kaip 0.5 g vaikams,1 g paaugliams. Intervalas tarp injekcijų - 8-12 valandų. Streptomicino sulfatągalima vartoti ir aerozolio pavidalu - 0.5 - 1 g su 4 - 5 ml natrio chloridofiziologiniu tirpalu. Vaikams šiuo būdu skiriant preparatą, dozė tokia pati, kaipir leidžiant į raumenis.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Streptomicinasgali pakenkti galvos smegenų VIII nervų porą, dėl ko sutrinka vestibulinioaparato funkcijos ir sumažėja klausa. Ilgai vartojant streptomicino sulfatą,galimi nefrotoksiniai reiškiniai (proteinurija, hematurija ir cilindrourija).Alerginės reakcijos (odos bėrimas, eozinofilija ir kt.) išsivysto retai.

Streptomicinasribojamas esant padidėjusiam jautrumui šiam preparatui, vestibulinio ir klausosaparatų funkcijų sutrikimui, sergant sunkiomis hipertonijos ir stenokardijosformomis. Streptomicino sulfato negalima skirti kartu su ototoksinio veikimopreparatais (kanamicinu, gentamicinu, monomicinu, ristomicinu), nes galisustiprėti ototoksinis ir nefrotoksinis veikimas, taip pat kartu su furosemiduir kurare panašiais preparatais. Žindomiems vaikams ir nėščioms moterimsstreptomicino sulfatas skiriamas tik gresiant pavojui gyvybei.

Gydantstreptomicinu būtina kontroliuoti klausą bei inkstų funkciją.

Išleidžiamasflakonais po 0.25; 0.5 ir 1 g.

7.5.Gentamicinosulfatas

Aminogliukozidųgrupės plataus veikimo spektro antibiotikas. Labai efektyvus nuo daugumosgramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų, tarp jų - maro, juodligės,bruceliozės, tuliaremijos ir kt. sukėlėjų. Mikrobų ląsteles veikiabakteriocidiškai. Rezistentiškumas antibiotikui vystosi lėtai; mikroorganizmųštamai, atsparūs streptomicinui, kanamicinui, dažnai buna jautrūs gentamicinui.Parenteraliai (į raumenis) suleistas gentamicinas greitai įsisavinamas irterapinė dozė išsilaiko kraujyje 8 val. Terapinė koncentracija kraujyjesusidaro greičiau, lašinant jį į veną. Terapiniu lygiu preparatas išsilaiko 8val. Organizme iš virškinimo trakto preparatas nesirezorbuoja.

Vartojimo būdai ir dozės

Leidžiantparenteraliai, į veną (lašelinė), vienkartė dozė, atsižvelgiant į ligos formąir sunkumą, suaugusiesiems ir vaikams, daugiau kaip 14 metų, yra 0.8 - 1 mg/kg,paros - 2.4 - 3.2 mg/kg. Maksimali paros dozė - 5 mg/kg. Maksimali dozė visųamžiaus grupių vaikams - 5 mg/kg. Intervalas tarp injekcijų - 8 val. Sergantinkstų nepakankamumu, schema keičiama mažinant vartojimo dozes arba didinantintervalą.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Vartojantgentamicino sulfatą, atsiranda ototoksiniai ir nefrotoksiniai simptomai.Toksiniai reiškiniai išsivysto priklausomai nuo preparato dozės ir inkstųfunkcijos.

Gentamicinonegalima vartoti sergant alergija, uremija, sutrikus inkstų funkcijai, klausosir vestibuliniam aparatui (dėl VIII nervų poros neurito). Negalima vartotikartu arba vartojant kitus ototoksinius arba nefrotoksinius preparatus(streptomicino sulfatą, kanamiciną, monomiciną ir kt.). Skiriant gentamicinosulfatą, būtina kontroliuoti klausą ir inkstų funkciją.

Išleidžiamasflakonais po 0.08 g ir ampulėmis po 1 ir 2 ml 4 % vandeninio tirpalo,turinčiomis atitinkamai po 0.04 ir 0.08 g preparato.

7.6. Sizomicinosulfatas

Aminogliukozidųgrupės plataus veikimo spektro antibiotikas. Efektyvus nuo daugeliogramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų, tarp jų - maro, juodligės, choleros,tuliaremijos ir kt. sukėlėjų. Mikrobų ląstelę veikia bakteriocidiškai. Pagalaktyvumo atskiriems mikrobams laipsnį veiksmingesnis už gentamiciną. Dažnimikrobų štamai, atsparūs gentamicinui, yra jautrūs sizomicinui. Leidžiamasparenteraliai antibiotikas greitai įsisavinamas, ir terapinė koncentracijaišsilaiko iki 8-12 val. Sizomiciną suleidus į veną lašeliniu būdu, terapinėkoncentracija susidaro per 2 val. ir išsilaiko 8-12 val.

Vartojimo būdas ir dozės

Leidžiantparenteraliai (į veną ar raumenis) vienkartė dozė suaugusiems asmenims 1mg/kg,paros - 3 mg/kg. Maksimali paros dozė suaugusiems asmenims - 4 mg/kg, mažinantiki 3 mg/kg. Maksimali paros dozė vaikams iki 1 metų - 5 mg/kg, nuo 1 iki 14metų - 4 mg/kg, vyresniems nei 14 metų - suaugusiųjų dozė. Paros dozė skiriamaper 2-3 kartus; sutrikus inkstų funkcijai, schema koreguojama keičiantintervalą ir dozę taip:

1) intervalas(val.) = kreatinino kiekiui kraujo serume x 8, dozė atitiks normalią funkciją;

2) pradinė dozė -1 mg/kg, kitos vienkartės dozės = pradinė dozė/kreatinino kiekis serume, kaileidžiama 2-3 kartus per dieną.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Galimas sizomicinosulfato toksinis poveikis inkstams (proteinurija, azotemija ir (rečiau)oligurija) ir VIII galvos smegenų nervų porai (vestibulinis pakenkimas, klausossusilpnėjimas). Toksiniai reiškiniai išsivysto priklausomai nuo preparato dozėsir inkstų funkcijos. Alerginės reakcijos išsivysto retai.

Sizomicino sulfatonegalima vartoti esant alergijai šiam preparatui, uremijai, sutrikus inkstųfunkcijai, klausos ir vestibuliniam aparatui (dėl VIII galvos smegenų nervųporos pakenkimo).

Negalima vartotikartu arba po kitų ototoksinių arba nefrotoksinių preparatų (streptomicino,kanamicino, gentomicino ir kt.).

Vartojantsizomiciną, būtina kontroliuoti inkstų funkciją ir klausą.

Išleidžiamas 5%(50 mg/ml) tirpalas ampulėmis po 1 - 1,5, 2 ml; 1% (10 mg/ml) tirpalasampulėmis po 2 ml (vaikams).

7.7. Ampicilinotrihidratas ir ampicilino natrio druska

Pusiau sintetinisplataus veikimo spektro antibiotikas. Aktyvus daugelio gramteigiamų irgramneigiamų mikroorganizmų atžvilgiu, tarp jų - maro ir juodligės sukėlėjų.Mikroorganizmų ląsteles veikia bakteriocidiškai. Organizme greitairezorbuojasi, gerai pasiskirsto. Terapinė koncentracija 6-8 val. randamakraujyje, ertmių eksudate, aukšta koncentracija randama tulžyje, inkstųaudinyje ir šlapime. Ampicilino lygis kraujyje, ampicilino natrio druskąsuleidžiant parenteraliai, gerokai viršija lygį, preparatą geriant; lygispriklauso nuo antibiotiko dozės.

Vartojimo būdai ir dozės

Antibiotikotrihidratas suaugusiesiems skiriamas po 0.5 g kas 4 - 6 val., paros dozė - 2 -3 g, jeigu sergama sunkiai - po 6 - 10 g ir daugiau. Vaikams per parą preparatoskiriama po 50-100 mg/kg.

Leidžiant įraumenis arba lašinant į veną, vartojama ampicilino natrio druska:suaugusiesiems po 0.25 - 0.5 g kas 4 - 6 val.; paros dozę sudaro 1 - 3 g (jeigusergama sunkiai - 10 g ir daugiau). Vaikams per parą ampicilino natrio druskosskiriama po 50 - 100 mg/kg.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Ligoniai preparatąįsisavina gerai. Galimos alerginės reakcijos, bendros visai penicilinų grupei(virškinamojo trakto funkcijos sutrikimai, disbakteriozė). Preparatasneskiriamas, jeigu jautrumas penicilinui padidėjęs. Atsargiai jį reikia skirtisutrikus kepenų funkcijai.

Išleidžiamastabletėmis ir kapsulėmis po 0.25 g, ampicilino natrio druska - hermetiškaiuždarytais flakonais po 0.25 ir 0.5 g.

7.8.Benzylpenicilinas

Efektyvausantibakterinio veikimo antibiotikas, ypač gramneigiamų mikroorganizmų atžvilgiu(kokai, kai kurios gramteigiamos lazdelės, tarp jų - juodligės).Benzylpenicilino preparatai, vartojami parenteraliai, greitai įsisavinami irgerai pasiskirsto organizme. Suleidus į raumenis benzylpenicilino natrio irkalio druskos, maksimali koncentracija susidaro po 30 - 60 min. Atsižvelgiant įsuleistą dozę, terapinė koncentracija išsilaiko 3 - 6 val. Benzylpenicilinonovokaino druskos terapinė koncentracija išsilaiko iki 12 val. po suleidimo įraumenis. Benzylpenicilinas mikrobo ląstelę veikia bakteriocidiškai.

Vartojimo būdai ir dozės

Benzylpenicilinasvartojamas parenteraliai natrio ar kalio druskos pavidalu arba tabletėmis.

Vienkartėbenzylpenicilino dozė (natrio, kalio druska) leidžiant į raumenis sudaro250000-500000 VV, paros dozė- 1000000-2000000 VV ir daugiau. Vaikams iki 1 metų preparato dozė sudaro30000 VV/kg, nuo 1 iki 6 metų - 250000 VV, nuo 6 iki 14 metų - 500000 VV. Parosdozė dalijama po lygiai per 4 - 6 injekcijas.

Benzylpenicilinonovokaino druska leidžiama į raumenis. Vienkartė dozė suaugusiesiems sudaro300000 VV, paros dozė - 600000 VV, didžiausia paros dozė - 1200000 VV. Vaikamsparos dozė - 50000 VV/kg. Paros dozė suaugusiesiems ir vaikams dalijama polygiai per 1 - 2 injekcijas.

Šalutinės reakcijos ir kontraindikacijos

Antibiotikas mažaitoksiškas ir ligoniai jį gerai įsisavina. Viena pagrindinių šalutinių reakcijųyra alergija, išsivystanti 1 - 10% ligonių. Jos simptomai įvairūs (priklausomainuo ligonio jautrumo): pakilusi temperatūra, galvos skausmai, bėrimas(dilgėlinė), sąnarių skausmai, patinusios lūpos, nosis, konjunktyvitas.Aprašyta net letalinio anafilaksinio šoko atvejų. Nusilpusiems ligoniams,vyresniems  asmenims, ilgai gydomiemsbenzylpenicilinu, gali išsivystyti superinfekcija, sukelta atsparios šiampreparatui mikrofloros (mielių grybeliai, gramneigiami mikroorganizmai).

Benzylpenicilinas,kaip ir kiti penicilinai, neskiriamas ligoniams, ypač jautriems šios grupėsantibiotikams. Benzylpenicilino novokaino druska neskiriama asmenims, alergiškiemsnovokainui ir penicilinui. Sergant bronchine astma, šieno karštlige ir kt.alerginėmis ligomis, benzylpenicilino preparatai vartotini atsargiai, kartu suantihistamininiais preparatais.

Išleidžiamas:benzylpenicilino natrio ir kalio druskos - flakonais po 250000, 500000 ir1000000 VV; benzylpenicilino novokaino druska - flakonais po 300000, 600000 ir1200000VV.

7.9.Fenoksimetilpenicilinas

Pagalantimikrobinio veikimo spektrą preparatas analogiškas benzylpenicilinui.Pagrindinis skirtumas tas, kad antibiotikas atsparus rūgštims, todėl jį galimagerti.

Vartojimo būdai ir dozės

Fenoksimetilpenicilinasgeriamas tabletėmis arba suspensija 1/2 - 1 val. prieš valgį. Vienkartėdozė  suaugusiesiems- 2.25 g, paros - 1g ir  daugiau.  Paros dozė vaikams - 20 - 30 mg/kg. Paros dozė dalijama per 4 - 6kartus. Sunkiu ligos atveju 1 - 2 dienas rekomenduojama benzylpeniciliną leistiį raumenis arba į veną, vėliau gerti.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Vartojantfenoksimetilpeniciliną, galimi dispepsiniai sutrikimai, stomatitai, faringitai(dėl preparato dirginančio poveikio gleivinei). Galimos alerginės reakcijos. Atsiradus pirmiesiemsreiškiniams, gydymas nutraukiamas ir skiriami antihistamininiai irdesensibilizuojantys preparatai. Fenoksimetilpenicilino negalima skirti, jeiguyra padidėjęs jautrumas penicilinams.

Išleidžiamastabletėmis po 0.1 - 0.25 g, flakonais (milteliai suspensijoms paruošti),turinčiais 0.3, 0.6 ir 1.2 g aktyvios medžiagos.

7.10.Rifampicinas

Pusiau sintetinisplataus veikimo spektro antibiotikas. Aktyviai veikia gramteigiamus irgramneigiamus mikroorganizmus, tarp jų - maro, choleros, juodligės,tuliaremijos, bruceliozės ir riketsijozės, ornitozės, taip pat žaizdų infekcijųsukėlėjus. Rifampicinas pranašesnis už kitus antibiotikus, kadangi efektyviauuž juos veikia gramteigiamas bakterijas ir ne mažiau efektyviai -gramneigiamas.

Terapinėkoncentracija veikia bakteriocidiškai. Rifampicinas įsiskverbia į ląstelę irprislopina išsidėsčiusių mikroorganizmų vystymąsi. Neturi kryžminio atsparumosu kitais antibiotikais. Rifampicinas gerai įsisavinamas išgertas, greitaiprasiskverbia į audinius ir biologinius skysčius. Antibiotiko terapinėkoncentracija randama kraujyje 8 - 12 val.

Vartojimo būdai ir dozės

Geriamas 30 - 60min. prieš valgį. Vienkartė dozė suaugusiems asmenims (atsižvelgiant į formą irligos sunkumą) yra 0.3 - 0.6 g, paros - 0.6 - 1.2 g. Vaikams per parą preparatoskiriama 8 - 10 mg/kg. Paros dozė dalijama per 2 - 3 kartus.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Šalutinės reakcijos,net ilgai vartojant preparatą, retos, ligoniai jį gerai įsisavina. Gali būtiskrandžio, virškinamojo trakto sutrikimų (apetito stoka, pykinimas, vėmimas,viduriavimas). Rifampicinas gali sukelti hepatotoksinį veikimą (transaminazės,bilirubino kiekio kraujo serume padidėjimą, geltligę). Dėl alerginių reakcijųgali atsirasti išbėrimų, eozinofilija, retais atvejais galimi bronchų spazmai,Kvinke edema. Nereguliariai vartojant preparatą arba atnaujinus jo vartojimą popertraukos, galimos sunkios alerginės reakcijos, sukeliančios karštligę,inkstų, kepenų nepakankamumą. Rifampiciną vartojančių ligonių šlapimas, ašaros,skrepliai esti oranžinės - raudonos spalvos. Šalutiniai reiškiniai išnykstanutraukus preparato vartojimą, todėl specialaus gydymo nereikia. Sunkiųalerginių reakcijų atvejais būtinas parenteralinis gydymas skiriantkortikosteroidų, antihistamininių preparatų, diuretikų.

Rifampicinonegalima vartoti, jeigu padidėjęs jautrumas. Jis neskiriamas krūtimimaitinamiems kūdikiams, nėščioms moterims, sergant inkstų ligomis (kaisumažėjusi jų išskyrimo funkcija), hepatitu, gelta (tarp jų - mechanine).

Išleidžiamaskapsulėmis po 0.05 ir 0.15 g.

7.11.Sulfazinas

Priskiriamassulfanilamidų grupei. Plataus antibakterinio veikimo spektro, efektyviai veikiadaugumą gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų, tarp jų - kai kuriųpavojingų infekcinių ligų (įnosių, melioidozės) sukėlėjus. Bakterinę ląstelęveikia bakteriostatiškai.

Gerai rezorbuojasivirškinimo trakte. Kraujyje, organizmo skysčiuose susidaro aukštesnė preparatokoncentracija negu kitų sulfanilamidų. Terapinė koncentracija kraujyje randamaiki 6 - 8 valandų.

Vartojimo būdai ir dozės

Preparatasgeriamas; vienkartė dozė suaugusiesiems pirmą dieną - 2 g (sunkiais atvejais -iki 4 g), kitas dvi dienas - po 1 g kas 4 val., toliau - po 1 g kas 6 - 8 val.Vaikams preparatas skiriamas po 100 mg/kg 1 kartą, paskui - 25 mg/kg kas 4 - 6val.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Sulfaziną ligoniaiįsisavina gerai. Ilgai vartojant galimos šalutinės reakcijos. Dažniausiaiatsiranda dispepsinių reiškinių (pykinimas, vėmimas, skystos išmatos, apetitostoka). Galimas inkstų funkcijos pakenkimas(hematurija, oligurija ir anurija),dėl to gydant sulfazinu būtina reguliuoti diurezę, skirti stiprių šarminių gėrimų.Sulfazinas gali slopinti kraujo gamybą, galimos alerginės reakcijos (odosbėrimai, eozinofilija). Negalima vartoti, jei padidėjęs jautrumassulfanilamidams. Sulfaziną reikia atsargiai skirti esant kraujo gamybos, inkstųišskyrimo funkcijos sutrikimams, kepenų susirgimams.

Išleidžiamasmilteliais ir tabletėmis po 0.5 g.

7.12.Sulfamonometoksinas

Priklauso ilgoveikimo sulfanilamidų grupei. Plataus antibakterinio veikimo spektro,efektyviai veikia gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus, tarp jų - įnosiųsukėlėją.

Preparatasorganizme gerai rezorbuojasi. Terapinė koncentracija kraujyje randama po 2 val.ir išsilaiko 1 parą.

Vartojimo būdas ir dozės

Preparatasskiriamas gerti 1 kartą per dieną. Suaugusiems asmenims skiriamas atsižvelgiantį ligos formą ir sunkumą, pirmą parą - 1-2 g, kitas dienas - po 0.5-1.0 g perparą. Vaikams paros dozė - 25 mg/kg pirmą dieną, kitas dienas- po 12.5 mg/kg.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Šalutinėsreakcijos tokios pat kaip ir vartojant kitus sulfanilamidus.

Išleidžiamasmilteliais ir tabletėmis po 0.5 g.

7.13.Sulfatonas

Kombinuotaschemoterapinis preparatas, kurį sudaro sulfamonometoksinas (ilgo veikimosulfanilamidas) ir trimetoprimas.

Platausantimikrobinio veikimo spektro, efektyviai veikia daugelį gramteigiamų irgramneigiamų mikroorganizmų, tarp jų kai kurių pavojingų infekcijų (maro,choleros, įnosių, melioidozės, ornitozės, psitakozės, gilių mikozių ir kt.)sukėlėjus.

Sulfatonoantimikrobinis aktyvumas pasireiškia dihidroforinės rūgšties -sulfamonometoksino- ir tetrahidrofolinės rūgšties - trimetoprino - sintezės stabdymu. Veikiabakteriocidiškai. Sulfatonas organizme greit rezorbuojasi. Per kartą suvartojus0.5 - 1 g preparato komponento (sulfamonometoksino) terapinė jo koncentracijakraujyje išlieka 24 valandas. II sulfatono komponento (trimetoprino) terapinėdozė kraujyje išlieka 12 valandų.

Vartojimo būdas ir dozės

Suaugusiesiemssulfatonas skiriamas gerti. Pirmą dieną skiriama pradinė smūginė dozė, kitasdienas - mažiausia palaikomoji dozė dalijama per 2 kartus. Gydomosios dozėsdydis priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos ir sunkumo. Paros dozėdalijama per du kartus (su 12 val. intervalu).

 

Sulfatono dozėssuaugusiems asmenims

__________________________________________________________________________________

                                                      Minimali                                                                     Maksimali

__________________________________________________________________________________

Vienkartė, skiriama                   1 tabletė - 1.35 g                                                         4tabletės - 1.4 g (1 g                                sulfamonometoksino

su 12 val. intervalu                     (1.25 g sulfamonometoksino                                    ir 0.4 gtrimetoprimo)

                                                      ir0.1 g trimetoprimo)

__________________________________________________________________________________

Paros dozė                                    2tabletės - 0.7 g                                                         8tabletės - 2.8 g

                                                      (0.5g sulfamonometoksino                                      (2g  sulfamono-                       ir 0.2 g trimetoprimo)          metoksino ir 0.8 g

                                                                                                                                            trimetoprimo)

__________________________________________________________________________________

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Sulfatonas mažaitoksiškas, rekomenduojamas dozes ligoniai įsisavina gerai. Vartojant sulfatoną,galimi dispepsiniai reiškiniai (apetito stoka, pykinimas, vėmimas), alerginėsreakcijos (odos bėrimas); kraujo gamybos slopinimas. Atsiradus nepageidaujamomsreakcijoms, reikia sumažinti preparato dozę arba visai jo nevartoti; esantalerginėms reakcijoms, skiriami antihistamininiai preparatai. Kai preparatasvartojamas ilgesnį laiką (daugiau kaip dvi savaites), būtina atliktikontrolinius kraujo ir šlapimo tyrimus.

Sulfatonasnevartojamas esant padidintam jautrumui sulfamilanidams, trimetoprimui,biseptoliui (baktrimas, septrimas, ko-trimoksazolis). Negalima vartoti nėščiomsmoterims ir sutrikus kraujo gamybai, kai pažeista folinių rūgščių sintezė.Ligoniams su sunkiais inkstų ir kepenų funkcijų sutrikimais gydymas skiriamaskontroliuojant šių organų funkcinę būklę.

Išleidžiamastabletėmis po 0.35 g.

7.14.Chinoksidinas

Antimikrobinisplataus veikimo spektro preparatas; efektyviai veikia daugelį gramteigiamųmikroorganizmų, mažiau gramneigiamus, tarp jų ir atsparius antibiotikams beichemoterapiniams preparatams. Chinoksidinui jautrūs kai kurie ypatingųinfekcijų (raupsų) sukėlėjai. Veikia mikroorganizmus, atsparius antibiotikamsir kt. chemoterapiniams preparatams. Gerai rezorbuojasi organizme.

Vartojimo būdas ir dozės

Preparatasskiriamas tik suaugusiems asmenims 1 val. po valgio. Vienkartė dozė - 0.25 g,paros dozė - 0.75 g (maksimali paros dozė - 1 g). Paros dozė dalijama per tris,keturis kartus.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Gydantchinoksidinu galimi dispepsijos reiškiniai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas),alerginiai bėrimai. Gali skaudėti, svaigti galva, ištikti raumenų traukuliai.Atsiradus šalutinėms reakcijoms, taip pat norint jų išvengti, asmenims, kuriųorganizmo jautrumas padidėjęs, skiriami antihistamininiai ir kalcio preparatai.Atsiradus dispepsijos reiškiniams, skiriama kofeino arba 20 - 30 ml 0.25%novokaino tirpalo. Ilgai gydant chinoksidinu gali atsirasti disbakteriozė.

Preparatasneskiriamas, jei ligonis jautrus šiam preparatui.

Išleidžiamastabletėmis, padengtomis apvalkalėliu, po 0.25 g.

7.15.Metisazonas

Preparatas slopinaraupų grupės virusų reprodukciją jautriuose audiniuose ir organuose. Skiriamasprofilaktiškai nuo raupų virusų, palengvina povakcininių komplikacijų eigą.Metisazonas skiriamas raupų profilaktikai (kartu su priešraupine vakcina), taippat komplikacijų, atsiradusių po skiepų nuo raupų.

Vartojimo būdas ir dozės

Geriamas 1.0 - 1.5val. po valgio 2 kartus per parą. Vienkartė dozė suaugusiesiems yra 0.6 g,paros dozė - 1.2 g. Vaikams iki 14 metų preparato paros dozė - 20 mg/kg,vyresniems nei 14 metų skiriama suaugusiųjų dozė.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Vartojantmetisazoną kartais atsiranda pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, ypačsuvartojus prieš valgį. Preparatas nevartojamas, kai yra ryškus kepenų irinkstų pakenkimas, sergama skrandžio ir žarnyno trakto ligomis (opaligė,paūmėję chroniški gastritai ir kt.).

Išleidžiamastabletėmis po 0.2 g.

7.16.Amfogliukaminas

Amfotericino B irN - metilgliukemininės druskos tirpalas vandenyje. Amfogliukaminas efektyviaiveikia daugelį giliųjų ir sisteminių mikozių sukėlėjų. Amfogliukaminasvartojamas giliųjų mikozių (kandidozės ir histoplazmozės) profilaktikai, taippat išryškėjus skrandžio ir žarnyno, vidaus organų kandidozei.

Vartojimo būdas ir dozės

Preparatasgeriamas. Giliųjų mikozių profilaktikai amfogliukamino vienkartė dozė - 500000VV du kartus per parą po valgio 10 - 12 dienų.

Kai sergamaskrandžio ir žarnyno kandidozėmis ir kitomis kandidozių formomis, gydymą reikiapradėti skiriant po 200000 VV 2 kartus per parą po valgio. Jeigu nėraklinikinio efekto ir organizmas preparatą gerai įsisavina, vaisto dozę galimapadidinti iki 500000 VV 2 kartus per parą ir skirti 10-14 dienų; chroniškosišplitusios kandidozės ir kitų giliųjų mikozių gydymą galima pratęsti iki 3-4savaičių.

Vienkartė dozėvaikams: iki 2 metų - 25000 VV (1/4 tabletės), nuo 2 iki 6 metų - 100000 VV (1tabletė), nuo 6 iki 9 metų - 150000 VV, nuo 9 iki 14 metų - 200000 VV,vyresniems kaip 16 metų skiriama suaugusiųjų dozė.

Preparatasskiriamas nurodytomis dozėmis 2 kartus per parą po valgio. Gydymo kurso trukmėvaikams - tokia pati kaip ir suaugusiesiems.

Šalutinės reakcijos irkontraindikacijos

Amfogliukaminąvartojant profilaktiškai, gali sutrikti inkstų funkcija. Tais atvejais, kailiekamojo azoto kiekis kraujyje viršija 40 mg % arba šlapime atsiranda baltymoir kt. patologinių elementų (eritrocitų, leukocitų, inkstų epitelio), gydymąbūtina nutraukti.

Amfogliukaminasnevartojamas, jeigu ligonis jautrus ir sutrikusi inkstų išskyrimo funkcija.Išleidžiamas tabletėmis po 100000 VV.

_______________

 

Priedas

 

Mikroorganizmųjautrumo antibiotikams nustatymas

1. Mikroorganizmųjautrumo antibiotikams kriterijai

Mikroorganizmojautrumą antibiotikams nustatyti būtina, kad būtų galima skubiai parinkti efektyvųpreparatą infekcinei ligai gydyti bei jos profilaktikai, efektyvią irracionalią gydymo schemą, nustatyti optimalią preparato dozę ir jo skyrimointervalus.

Minimaliantibiotiko koncentracija, kuri slopina mikroorganizmo augimą (MSK) 1 mlmaitinamosios terpės, yra mikroorganizmo jautrumo antibiotikams laboratorijossąlygomis matas (laipsnis).

Mikroorganizmojautrumas antibiotikams priklauso nuo jo štamo, antibiotiko bakteriostatinioarba bakteriocidinio veikimo toje koncentracijoje, kuri susidaro organizme, kaiantibiotikas vartojamas terapinėmis dozėmis.

 

Antibiotikųterapinės koncentracijos kraujyje, kai skiriamos vidutinės terapinės dozės 1

_______________________________________________________________________________

Antibiotikas                                                                                    Terapinėkoncentracija kraujyje mkg/ml

_______________________________________________________________________________

Benzylpenicilinas VV/ml                                                                                              05-2

Ampicilinas                                                                                                                 15-20

Tetraciklinas                                                                                                                 3-5

Doksiciklinas                                                                                                                5-10

Levomicetinas                                                                                                               5-10

Rifampicinas                                                                                                               10-15

Gentamicinas                                                                                                                6-8

Streptomicinas                                                                                                            20-25

Sizomicinas                                                                                                                   4-6

_______________________________________________________________________________

1 -Mikroorganizmas, kurio augimui slopinti reikia aukštesnės antibiotikokoncentracijos, laikomas atspariu.

 

Praktikossumetimais mikroorganizmus pagal jautrumą antibiotikams su išlygarekomenduojama skirstyti į 4 grupes.

I grupė - jautrūsmikroorganizmai, kai įprastai skiriamos antibiotikų dozės pakanka efektyviaigydyti bendrosioms ligoms.

II grupė -vidutiniškai jautrūs mikroorganizmai, kai tik padidintos antibiotikų dozės galiužtikrinti bendrųjų ligų gydymo efektą.

III grupė - išdalies atsparūs mikroorganizmai, kai gydymo efektas pasiekiamaskoncentruojamaisiais antibiotikais lokalizavus infekcijos židinį arba kaiantibiotikai įšvirkščiami į patį židinį.

IV grupė -atsparūs mikroorganizmai, kai gydymo efektas nepasiekiamas netgi skiriantmaksimalias antibiotikų dozes.

Antibiotikųkoncentracija kraujyje negali būti mikroorganizmų atsparumo įvertinimokriterijus, jeigu antibiotikai papildomai įšvirkščiami į infekcijos židinį.

2. Mikroorganizmųjautrumo antibiotikams nustatymo metodai

Pagrindiniamsjautrumo nustatymo metodams priklauso difuzijos į agarą metodas ir serijinispraskiedimo skystoje arba agarizuotoje maitinimo terpėje metodas.

Difuzijos į agarąmetodas taikomasnaudojant diskus. Tyrimas paprastas, lengvas ir kokybiškas, todėl taikomasmikroorganizmų jautrumui antibiotikams nustatyti praktinėse laboratorijose.

Serijiniopraskiedimo metodas yrakiekybinis, leidžiantis nustatyti minimalią slopinamą antibiotiko koncentraciją(MSK) išskirtam sukėlėjui. Šis metodas yra sudėtingesnis ir gali būti taikomastiktai stacionarų laboratorijose.

Minėtieji metodaiparodo sukėlėjo jautrumo laipsnį vartotam antibiotikui per 18 - 24 val. nuotyrimo pradžios. Jeigu mikroorganizmai auga lėtai (pvz.: maro, bruceliozės irkt. sukėlėjai), laikas sukėlėjo jautrumo laipsniui nustatyti gali pailgėti iki48 - 72 val. ir daugiau. Norint geriau palyginti gautus rezultatus ir juosteisingai įvertinti, būtina, nustatant mikroorganizmų jautrumą antibiotikams,sudaryti standartines mėginių atlikimo sąlygas.

2.1. Difuzijos įagarą panaudojant diskus metodas

Principas. Petri lėkštelėse, maitinimo agaropaviršiuje, kuriame yra pasėti tiriami mikroorganizmai, padedami popieriniai diskai,prisodrinti antibiotikų. Lėkštelės inkubuojamos esant 370 C temperatūrai.Jeigu aplink diską mikrobų augimas sulaikomas - sukėlėjas jautrus preparatui.Jeigu aplink diską mikrobų augimo sulaikymo zonos nėra - mikrobas atsparus.Gaminamų pramonėje diskų nomenklatūra parodyta 2 lentelėje.

 

2 lentelė

Diskųnomenklatūra

__________________________________________________________________________________

Diske esančio antibiotiko                   Disko registraci-                         Diske esančioantibiotiko                    Diskoregistraci-

pavadinimas                                        jos Nr.                                           pavadinimas                                          josNr.

__________________________________________________________________________________

Ampicilinas                                          60119                                          Miticilinas                                             60123

Benzylpenicilinas                                 60006                                          Neomicinas                                            64068

Gentamicinas                                      64136                                          Oleandomicinas                                    65065

Doksiciklinas                                       -                                                     Oksacilinas                                            60122

Kanamicinas                                       64108                                          Polimiksinas                                         65024

Karbinicilinas (25 mkg)                    60120                                          Ristomicinas                                         65073

Karbinicilinas (100 mkg)                  60121                                          Rifampicinas                                         69072

Levomicetinas                                      63003                                          Tetraciklinas                                         62015

Linkomicinas                                       64124                                          Streptomicinas                                      61010

Monomicinas                                       64057                                          Eritromicinas                                       65048

__________________________________________________________________________________

 

Komponentai. Tyrimams gali būti panaudojami tiktaistandartiniai diskai. Antibiotiko kiekis, esantis diske ir nurodytas etiketėje,turi atitikti PSO rekomendacijas. Flakonuose su diskais, prisodrintaisneatsparių drėgmei antibiotikų, yra silikogelio, kuris gerai sugeria drėgmę irparodo flakono turinio drėgmės laipsnį (sudrėkęs silikogelis keičia spalvą - išmėlyno tampa rožinis). Diskai iš tų flakonų, kur silikogelis yra rudas arbarožinis, nenaudojami. Diskai saugomi tamsioje vietoje esant ne aukštesnei kaip200 C temperatūrai. Atidarius flakoną, diskai gali būti naudojami savaitę.Prieš naudojant flakoną su diskais, būtina jį palaikyti kambario temperatūroje1 valandą, kad ant vidinės flakono sienelės nesusidarytų kondensato.

Maitinimoterpė: a) Chotingeriosultinio terpė turi 120 - 140 mg % amonio azoto, 1.5 %, agaro pH 7.0-7.2; b)kazeino-mielių terpė su tokiu pat amonio azoto ir agaro kiekiu ir pH; c) mėsospeptono agaras su tokiu pat kiekiu agaro ir pH. Maitinimo terpės, naudojamosnustatyti pavojingų infekcinių ligų sukėlėjų jautrumui antibiotikams, nurodytos4 lentelėje. Ruošiant terpes, rekomenduojama naudoti agar-agarą, kurį gaminaTafuino Pietų jūros gamykla, kadangi kai kurių agar-agaro rūšių metalų Ca++ ir Mg++ kiekispadidintas. Taip pat jose esama dvivalenčių jonų, kurie turi įtakosrezultatams, nustatant jautrumą tetraciklinui, aminoglikozidams, polimiksinams.

Nustatymas. Į 10 cm diametro Petri lėkšteles, išdėstytashorizontaliai, įpilame 20 ml ištirpintos agaro terpės. Prieš sėjant terpėspaviršius džiovinamas kambario temperatūroje 30 - 40 min. Paruoštas lėkštelesgalima laikyti iki 7 dienų 100 C temperatūroje. Prieš naudojant terpę būtinapadžiovinti, kaip nurodyta aukščiau. Jautrumas nustatomas naudojant tik grynaskultūras. Medžiaga grynai kultūrai išskirti turi būti paimta iki antibiotikųvartojimo arba po paskutinio vartojimo praėjus 7 - 18 val.

Ekstra atvejais,norint gauti orientacinius duomenis apie mikroorganizmų jautrumą, pasėliamstiesiogiai galima panaudoti bandomąją medžiagą. Tankūs substratai (skrepliai,išmatos, pūliai ir kt.) turi būti kruopščiai sumaišyti (ištrinti), skysčiai(šlapimas, eksudutas ir kt.) išcentrifuguoti, ir pasėliui naudojamos tiknuosėdos.

Tiriamoji medžiagasėjama terpės paviršiuje naudojant vatos tamponą arba kilpą. Kartu atliekamipasėliai grynai kultūrai gauti. Kai sukėlėjas išskiriamas, tyrimas turi būtipakartotas naudojant grynas kultūras. Dėl to bakterijų kultūros suspenduojamosskystoje terpėje (Chotingeno sultinys su 120 - 140 mg % amonio azoto, pH 7.0 -7.2 arba mėsos peptono buljonas, pH 7.0 - 7.2). Suspensijos tankumas turiatitikti drumstumo standartą Nr.10. (Tarasevičiaus vardo GKI).

1 ml bakterinėssuspensijos pilama ant terpės paviršiaus ir tolygiai paskirstoma judinantlėkštelę. Skysčio perteklius pašalinamas pipete. Lėkštelės padžiovinamos 30 -40 min. kambario temperatūroje. Po to pincetu ant užsėtos terpės paviršiaussudedami diskai, prisodrinti įvairių antibiotikų. Kiekvienoje lėkštelėje galibūti išbandyti keli antibiotikai
(5 - 6). Diskai su terpe prispaudžiami prie agaro paviršiaus; būtinapatikrinti, kad nebūtų padėti du sulipę diskai. Diskai padedami vienodu atstumuvienas nuo kito ir ne mažiau kaip dviejų cm atstumu nuo lėkštelės krašto.Lėkštelės įdedamos į termostatą dugnu į viršų. Inkubuojama 37
0 C 18 val.Išaugusi kultūra turi būti tolygi. Jeigu tiriama mikroorganizmų rūšis augalėtai, vertinama po 48 - 72 inkubavimo valandų arba dar vėliau, atsižvelgiant įtai, kada pastebėtas augimas.

Rezultatųįvertinimas. Liniuote,matuokliu arba milimetriniu popieriumi nustatomas mikrobų augimo zonosslopinimo diametras, įskaitant ir disko diametrą. Rezultatai įvertinami pagalmikrobų augimo slopinimą aplink diską (3 lentelė). Atskiros kolonijos, esančioszonos viduje, nevertinamos.

_____________

3 lentelė

 

Standartiniaimikroorganizmų augimo slopinimo zonų dydžiai,

nustatant jųjautrumą antibiotikams diskų metodu

__________________________________________________________________________________

Antibiotikas                                                             Kiekis                          Zonos diametras, mm

                                                                               diske,mkg               ________________________________

                                                                                                          Atsparus   Vidutiniškai jautrus      Jautrus

__________________________________________________________________________________

Ampicilinas ir benzylpenicilinas bandant               10

                                                                                6(10VV)

Gramteigiami mikroorganizmai                                                    £ 20                21-28                         ³ 29

Gramneigiamos bakterijos                                                                £ 9                 10-13                         ³ 14

Gentamicinas                                                             10                   £ 13                     -                              ³ 14

Doksiciklinas                                                              10                   £ 12                13-19                         ³ 20

Kanamicinas                                                              30                   £ 14                15-18                         ³ 19

Levomicetinas                                                             30                   £ 15                16-18                         ³ 19

Rifampicinas                                                                5                     £ 9                 10-12                         ³ 13

Streptomicinas                                                            30                   £ 13                14-16                         ³ 17

Tetraciklinas                                                               30                   £ 15                16-19                         ³ 20

__________________________________________________________________________________

2.2.Serijinispraskiedimo skystoje maitinamoje terpėje metodas

Principas. Maitinamoje terpėje paruošiama serijaantibiotikų skiedinių ir į kiekvieną skiedinį įdedama bandomoji kultūra.Praėjus tam tikram inkubacijos periodui nustatoma, ar auga mikrobai. Šismetodas leidžia nustatyti minimalią bakteriocidinę ir minimalią augimoslopinimo koncentraciją.

Komponentai. Maitinamosios terpės: mėsos-peptono buljonasarba Chottingerio sultinys su 120-140 mg% azoto amoniumi pH 7.2 - 7.4, taip patterpės, nurodytos 4 lentelėje.

Pagrindiniaiantibiotikų tirpalai.Nustatant jautrumą, reikia atsižvelgti į antibiotikų standartus. Kiekvienoflakono etiketėje yra nurodytas antibiotiko vienetų skaičius arba mikrogramai1mg preparato, taip pat jo galiojimo laikas. Visi antibiotikai hidroskopiniai,todėl flakonai turi būti sandariai uždaryti ir laikomi eksikatoriuje 40 C temperatūroje.

_____________

4 lentelė

 

Pavojingų infekciniųligų sukėlėjų jautrumo antibiotikams

irchemopreparatams nustatymas serijinio praskiedimo

skystose irkietose maitinamosiose terpėse metodu

 

__________________________________________________________________________________

Mikro-orga-nizmas

Tyrimo metodas

Rekomenduojamos maitinamosios terpės1

Sėjamos

dozės

dydis

Inkubavimo terminai ir rezultatų įvertinimo terminai

Jersinija pestis

Dvikartis serijinis praskiedimo skystoje arba kietoje maitina- moje terpėje metodas

Agaras arba Chottingerio buljonas su 1% kukurūzų ekstraktu ir 0.3% NaCl; mielių ir kazeino agaras ir buljonas, pH 7.2-7.4

105 mi-krobų ląste- lių/ml

280C MGK nustatoma per 2 paras

MBK - 5 paros

 

 

 

 

 

Bacillus antbra-cis

Toks pat

Taip pat

106 spo- rų/ml

370 C nustatoma

 

 

 

 

MSK - 24 val.,

 

 

 

 

MBK - 5 paros

 

 

 

 

 

Pseudo-

MPA ir MPB +5%

104 mi-

370C nustatoma

monas

 

glicerinas Luria-agaras

krobų

MSK - 48 val.,

mallei

 

pH 6.8-7.0

ląste-

MBK - 5 paros

 

 

 

lių/ml

 

 

 

 

 

 

Pseudo-

Taip pat

104 - 105

Taip pat

monas

 

Galimas mielių arba

mikrobų

 

pseudo-

 

kazeino agaro ir buljono

ląste-

 

mallei

 

panaudojimas pH 6.8-7.0

lių/ml

 

 

 

 

 

 

Prova-čeko

Riketsijų kultūra sumaišoma su įvairiomis preparato

Vištos embrionai

10000-100000

Vištų embrionai 370C

rikets-ijos

koncentracijomis ir įleidžiama į embriono

 

ID embrio-

per 6-7 dienas įvertinama

 

tulžies maišelį

 

nas

po 1, 2 pasažų

 

 

 

 

 

Berneto riketsi-

Dvikartis serijinis praskiedimo pusiau

Gliukozės-glicerino agaras, 1.5%;

107 mi- krobų

370C nustatoma MSK ir  MBK -

jos

skystame agare metodas

 

 

10 parų

Brucella

 

pH 7.0 - 7.2 kepenų

ląste-

 

meliten-sis

 

agaras pH 7.0 - 7.2

lių/ml

 

 

 

 

 

 

Fraci-sella

Dvikartis serijinis praskiedimo kietoje

Žuvies-mielių agaras pridedant 1% gliukozės,

2x106 mikrobų

370C nustatoma MSK - 2 paros,

tular-

maitinamojoje terpėje

0.1% cisteino su 10%

ląste-

MBK - 10 parų

ense

metodas

šviežio defibrinuoto

lių/ml

 

 

Penicilino,streptomicino (5-10mg) ištirpinama steriliame distiliuotame vandenyje (1mgpreparato 1ml vandens). Pagrindiniai tetraciklinų grupės antibiotikų tirpalaiparuošiami 0.01 n druskos rūgšties tirpale (1mg antibiotiko 1ml rūgštiestirpalo). Levomicetinas iš anksto praskiedžiamas 960 etilo spiritu (1mg antibiotiko 0.3 mlspirito). Ruošiant sezomicino ir gentamicino pagrindinius tirpalus,rekomenduojama naudoti 0.1M fosfatinį buferį pH 8.0, rifampiciną -dimetilformamidą arba dimetilsulfoksidą.

Pagrindiniaitirpalai turi turėti 1 ml 1mg (1000 mkg) antibiotiko. Visi tirpalai ruošiamisteriliai.

Laikant tirpalusšaldytuve, pagrindiniai streptomicino, levomicetino tirpalai aktyvūs 30 dienų,penicilino - 3 dienas, likusių antibiotikų - 1 savaitę. Laikant -600 temperatūroje,pagrindiniai antibiotikų tirpalai (1000 mkg/ml) nepraranda aktyvumo 6 mėnesiusir ilgiau.

Iš pagrindiniųtirpalų kiekvieną kartą paruošiamas reikalingas skiedinys atsižvelgiant įjautrumo antibiotikams ir chemopreparatams nustatymo būdą.

 

2lentelė

Specialiosios skubiosprofilaktikos schema (esant žinomam sukėlėjui)

 

Liga

Preparatas1

Varto-jimo būdas

Vienkartė dozė, g

Varto-

jimo

sk.

per

parą

Vienkartė paros dozė, g

Vidutinė kurso

dozė, g

Vidutinė kurso trukmė (paros)

Maras

Doksiciklinas

Gerti

0.2

1

0.2

  1.4

7

 

Rifampicinas

0.3

2

0.6

  4.2

7

 

Sulfatonas

1.4 (4 tabl.)

2

2.8 (8 tabl.)

19.6 (56 tabl.)

7

 

Tetraciklinas

0.5

3

1.5

10.5

7

 

Ampicilinas

1.0

3

3.0

21.0

7

 

Chinoksidinas2

0.25

3

  0.75

   5.25

7

Juod-

Doksiciklinas

Gerti

0.2

1

0.2

 1.0

5

ligė

Rifampicinas

0.3

2

0.6

 3.0

5

 

Tetraciklinas

0.5

3

1.5

 7.5

5

 

Ampicilinas

1.0

3

3.0

15.0

5

 

Fenoksimeti-lpenicilinas

1.0

3

3.0

15.0

5

Tuliare-

Rifampicinas

Gerti

0.3

2

0.6

 3.0

5

mija

Doksiciklinas

0.2

1

0.2

 1.4

7

 

Tetraciklinas

0.5

3

1.5

10.5

7

Brucel-

Rifampicinas

Gerti

0.3

2

0.6

 6.0

10

iozė

Doksiciklinas

0.2

1

0.2

 2.0

10

 

Tetraciklinas

0.5

3

1.5

15.0

10

Įnosės

Doksiciklinas

Gerti

0.2 pirmą kartą, vėliau po 0.1

2

0.3 pirmą dieną, vėliau po 0.2

 2.1

10

 

Sulfazinas

+                 }

2.0 pirmą kartą, vėliau po 1.0

3

4.0 pirmą dieną, vėliau po 3.0

31.0

10

 

Rifampicinas

0.3

2

0.6

 6.0

10

 

Sulfazinas

2.0 pirmą kartą, vėliau po 1.0

3

4.0 pirmą dieną, vėliau po 3.0

31.0

10

 

Sulfatonas

1.4 (4 tabl.)

2

2.8 (8 tabl.)

28.0 (80 tabl.)

10

Melioidozė

Sulfazinas

+              }

Gerti

2.0 pirmą kartą, vėliau po 1.0

3

4.0 pirmą dieną, vėliau po 3.0

31.0

10

 

Rifampicinas

0.3

2

0.6

6.0

10

 

Sulfazinas

2.0 pirmą kartą, vėliau po 1.0

3

4.0 pirmą dieną, vėliau po 3.0

31.0

10

 

Sulfatonas

1.4 (4 tabl.)

2

2.8 (8 tabl.)

28.0 (80 tabl.)

10

 

Doksiciklinas

0.2 pirmą kartą, vėliau po 0.1

2

0.3 pirmą dieną, vėliau po 0.2

2.1

10

Riketsi-ozės

Doksiciklinas

Gerti

0.2

1

0.2

2.0

10

(dėmė-toji šiltinė, Ku - karšt-ligė)

Rifampicinas

Tetraciklinas

0.3

0.5

2

3

0.6

1.5

6.0

15.0

10

10

Orni-

Doksiciklinas

Gerti

0.2

1

0.2

2.0

10

tozė

Rifampicinas

0.3

2

0.6

6.0

10

 

Tetraciklinas

0.5

3

1.5

15.0

10

Raupai

Metisazonas

Gerti

0.6

2

1.2

7.2

6

Kokci-dioi-dozė, histo-plaz-mozė

Amfogliuka-minas

Sulfatonas3

Gerti

500000 VV

1.4 (4 tabl.)

2

2

1000000lVV

2.8 (8 tabl.)

12000000lVV

33.6 (96 tabl.)

12

12

 

 

Pastabos: 1 Preparatai,išdėstyti pagal mažėjantį efektyvumo laipsnį.

  2Chinoksidinas skiriamas nuo neatsparių antibiotikams bakterijų štamų.

  3Tiktai susirgus histoplazmoze.

 

 

 

Choleraigydyti siūloma schema, išspausdinta “Guidelines for Cholera Control”, WHO,Geneva, 1993”.

 

Antibiotikai cholerai gydyti

 

Antibiotikas

Vaikams

Suaugusiesiems

Doksiciklinas - vienkartinė dozė

 -

300 mg

Tetraciklinas - 4 kartus per dieną, 3 dienas

12.5 mg/kg

500 mg

Trimetoprimas (TMP). Sulfametoksazolas (SMX) - 2 kartus per dieną, 3 dienas

TMP-5 mg/kg

SMX-25 mg/kg

TMP-160 mg

SMX-800 mg

Furazolidonas - 4 kartus per dieną, 3 dienas

1.25 mg/kg

100mg

 

Antibiotikus skirti tik tuomet, kai ligonisrehidratuotas (paprastai po 4-6 val.) ir nevemia. Jokie kiti vaistai irintraveniniai antibiotikai cholerai gydyti nevartojami.

Jeirekomenduojamiems antibiotikams V. cholerae 01 atsparus, gali būti vartojamieritomicinas ar chloramfenikolas.

Doksiciklinasyra tinkamiausias antibiotikas suaugusiems asmenims (išskyrus nėščias moteris),kadangi reikia tik 1 dozės.

TMPir SMX  tinkamiausi vaikams.Tetraciklinas taip pat efektyvus.

Furazolidonastinkamiausias nėščioms moterims.

 

 

 

3 lentelė

Pavojingomis infekcinėmisligomis sergančių ligonių gydymo schema

 

Liga

Preparatas

Vartojimo būdas

Vienkartė dozė, g

Varto-jimo sk. per parą

Vienkartė paros dozė, g

Vidutinė kurso

dozė, g

Vidutinė kurso trukmė (paros)

Maras

Streptomicinas

Į  raumenis

0.5

2

1.0

7.0

7

 (bubo-

Sizomicinas

0.1

2

0.2

1.4

7

ninė

Gentamicinas

0.08

3

0.24

1.68

7

forma)

Rifampicinas

Gerti

0.3

3

0.9

6.3

7

 

Doksiciklinas

0.2

1

0.2

2.0-2.8

10-14

 

Sulfatonas

1.4 (4 tabl.)

2

2.8 (8 tabl.)

28.0 (80 tabl.)

10

 

Chinoksidinas1

0.25

4

1.0

10

10

Maras

Streptomicinas

Į  raumenis

1.0

2

2.0

20.0

10

(sepsio

Sizomicinas

0.1

3

0.3

3.0

10

forma)

Gentamicinas

0.08

4

0.32

3.2

10

 

Rifampicinas

Gerti

0.6

2

1.2

12.0

10

 

Doksiciklinas

0.2

1

0.2

2.8

14

 

Chinoksidinas1

0.25

4

1.0

10-14

10-14

Juodligė

Ampicilinas

Gerti

0.5

4

2.0

14.0

7

(odos forma)

Benzylpeni-cilinas

Į  raumenis

1000000 VV

4

4000000 VV

28000000 VV

7

 

Doksiciklinas

Gerti

0.2

1

0.2

1.4

7

 

Tetraciklinas

0.5

4

2.0

14.0

7

 

Tetraciklinas

Į  raumenis

0.2-0.3

3

0.6-0.9

4.2-6.3

7

 

Sizomicinas

0.1

2

0.2

1.4

7

 

Gentamicinas

0.08

3

0.24

1.68

7

Juodligė

Doksiciklinas

Gerti

0.2

1

1.2

2.0-2.8

10-14

(sepsio arba

Ampicilinas

Į  raumenis

2-3

4

8-12

112-168

14

plaučių forma)

Benzylpeni-cilinas

1000000 VV

6

6000000 VV

84000000-126000000 VV

14-21

 

Rifampicinas

Gerti

0.45

2

0.9

9.0-12.6

10-14

 

Sizomicinas

Į  raumenis

0.1

3

1.3

3.0

10

 

Gentamicinas

0.08

4

0.32

3.2

10

Tuliare-

Rifampicinas

Gerti

0.3

3

0.9

6.3-9.0

7-10

mija

Doksiciklinas

0.2

1

0.2

1.4-2.0 (2.8)2

7-10 (14)2

 

Tetraciklinas

0.5

4

2.0

14-20

7-10

 

Sizomicinas

Į  raumenis

0.1

3

0.3

2.1-3.02

7-102

 

Gentamicinas

0.16

2

0.32

2.24-3.22

7-102

 

Streptomicinas

0.5

2

1.0

7.0-10.0

7-10

Įnosės

Doksiciklinas

Gerti

Po 0.2 2x  pirmą parą, 0.1, kitas dienas

2

0.4 pirmą dieną, kitas dienas po 0.2

3.2

15

 

Sulfazinas

+              }

4.0 pirmą kartą, vėliau po 1.0

5

8.0 pirmą dieną, vėliau po 5.0

103.0

20

 

Rifampicinas3

0.45

2

0.9

18.0

20

 

Sulfazinas

+              }

4.0 pirmą kartą, vėliau po 1.0

5

8.0 pirmą dieną, vėliau po 5.0

103.0

20

 

Sulfatonas

1.4 (4 tabl.)

2

2.8 (8 tabl.)

56.0 (160 tabl.)

20

 

+              }

 

 

 

 

 

 

 

Rifampicinas

0.45

2

0.9

18.0

20

 

Sulfatonas

1.4 (4 tabl.)

2

2.8 (8 tabl.)

56.0 (160 tabl.)

20

 

Doksiciklinas

Po 0.2 2 x I dieną, 0.1 kitas dienas

2

0.4 pirmą dieną, 0.2 kitas dienas

4.2

20

 

Rifampicinas3

0.45

2

0.9

18.0

20

 

Tetraciklinas

0.5

4

2.0

40.0

20

Melioi-dozė

(septinė

Sulfazinas

+              }

Gerti

4.0 pirmą kartą, vėliau po 1.0

6

9.0 pirmą dieną, vėliau po 6.0

183.0

30

ir

Rifampicinas3

0.45

2

0.9

27.0

30

plaučių forma)

Sulfazinas

4.0 pirmą kartą, vėliau po 1.0

6

9.0 pirmą dieną, vėliau po 6.0

183.0

30

 

Sulfatonas

1.4 (4 tabl.)

2

2.8 (8 tabl.)

84.0 (240 tabl.)

30

 

+              }

 

 

 

 

 

 

 

Rifampicinas

0.45

2

0.9

27.0

30

 

Sulfatonas

1.4 (4 tabl.)

2

2.8 (8 tabl.)

84.0 (240 tabl.)

30

 

Doksiciklinas

Po 0.2  pirmą parą, po 0.1 kitas dienas

2

0.4 pirmą dieną, po 0.2 kitas dienas

6.21

30

Bruce-

Rifampicinas

Gerti

0.3

3

0.9

13.0

15

liozė4

Doksiciklinas

0.2

1

0.2

3.0

15

 

Tetraciklinas

0.5

4

2.0

30.0

15

 

Levomicetinas

0.5

4

2.0

60.0

30

Ornitozė

Doksiciklinas

Gerti

0.2

1

0.2

2.0-2.8

10-14

 

Rifampicinas

0.3

2

0.6

6.0-8.4

10-14

 

Tetraciklinas

0.5

4

2.0

20-28

10-14

Riketsi-ozės, (dėmėtoji šiltinė,

Doksiciklinas

Gerti

0.2

1

0.2

 

Visą karščiavimo

Ku - karštligė)

Rifampicinas

Tetraciklinas

0.3

0.5

2

4

0.6

2.0

 

laiką ir 2,3 dienas, kai temperatūra normali

 

 

Liga

Preparatas

Vartojimo būdas

Vienkartė dozė, g

Vartojimo sk. per parą

Vienkartė paros dozė, g

Vidutinė kurso

dozė, g

Vidutinė kurso trukmė (paros)

Botuli-zmas (nenus-tatyto- tipo)

Gydymo profilaktinis (prieš) botulinis serumas, polivalentinis A, B, E

Į raumenis arba į veną (sunkiais atvejais)

15000TV A,

5000 TV B,

15000 TV E

3 kartus per parą (atsižvelgiant į ligos sunkumą), kitas dienas - 1 kartą

45000TV A,

15000TV B,

45000TV E

105000 - 120000TV A,

35000-

40000TV B,

105000-120000TV E

5-6

Botulizmas (nustatyto tipo)

Gydymo profilaktinis (prieš) botulinis serumas, monoavalentinis, homologinio tipo

Į raumenis arba į veną (sunkiais atvejais)

15000TV A,

5000 TV B,

15000 TV E

3 kartus per parą (atsižvelgiant į ligos sunkumą), kitas dienas -1 kartą

45000TV A,

15000TV B,

45000TV E

105000 - 120000TV A,

35000-40000TV B,

105000-120000TV E

5-6

 

1.     Skiriamatais atvejais, kai nustatyti mikrobų štamai yra atsparūs antibiotikams.

2.     Esantplaučių formai.

3.     Esantsilpnam monoterapijos efektui. Rifampicinas melioidozei gydyti skiriamas susulfazinu arba sulfatonu.

4.     Nemažiau kaip 2 gydymo kursai su 5-7 dienų pertrauka.

5.     Pakartotiniamsgydymo kursams.

 

 

Cholerosgydymo schema, išspausdinta “Guidelines for Cholera Control”, WHO, Geneva,1993”.

 

 

Antibiotikai cholerai gydyti

 

 

                 Antibiotikas

Vaikams

Suaugusiesiems

Doksiciklinas - vienkartė dozė

 -

300 mg

Tetraciklinas - 4 kartus per dieną, 3 dienas

12.5 mg/kg

500 mg

Trimetoprimas (TMP). Sulfametoksazolas (SMX) - 2 kartus per dieną, 3 dienas

TMP-5 mg/kg

SMX-25 mg/kg

TMP-160 mg

SMX-800 mg

Furazolidonas - 4 kartus per dieną, 3 dienas

1.25 mg/kg

100 mg

 

 

Antibiotikus skirti tik tuomet, kai ligonisrehidratuotas (paprastai po 4-6 val.) ir nevemia. Jokie kiti vaistai irintraveniniai antibiotikai cholerai gydyti nevartojami.

Jeirekomenduojamiems antibiotikams V. cholerae 01 atsparus, gali būti vartojamieritromicinas ar chloramfenikolas.

Doksiciklinasyra tinkamiausias antibiotikas suaugusiems asmenims (išskyrus nėščias moteris),kadangi reikia tik 1 dozės.

TMPir SMX  tinkamiausi vaistai vaikams.Tetraciklinas taip pat efektyvus.

Furazolidonastinkamiausias nėščioms moterims.

 

Spausdinti Spausdinti

« Atgal